„Neturime apsiriboti didžiausiais penkiais miestais ir norime paskatinti kurortinius ir kitus miestus įdiegti mažos taršos zonas“, – mažos taršos zonų poveikio pristatymo renginyje penktadienį sakė Akvilė Danielė.
„Iš ministerijos pusės, jeigu reiktų kokio teisinio reguliavimo pagalbos, gerosios praktikos ar dokumentacijos parengimo, tai visą laiką pakonsultuosime ir pasiruošę tam padėti“, – BNS po renginio teigė viceministrė.
Anot jos, kiekviena savivalda pati sprendžia dėl mažos taršos zonos įrengimo, tačiau ministerija tikisi aktyvių jų veiksmų: „Rezultato tikimės artimiausiu metu“.
„Turėtų būti noras užtikrinti, kad būtų padidinta oro švara, sumažinti transporto srautai, pagerinta gyventojų judėjimo galimybė (...) ir pats paprasčiausias aplinkosauginis – gyventi švaresnėje ir geresnėje aplinkoje kiekvienam iš mūsų“, – BNS sakė A. Danielė.
Viceministrės teigimu, mažos taršos zona nėra tik ribojimas ar papildomas apmokestinimas: „Mes darome investiciją ateičiai, kad mūsų vaikai gyventų švaresniuose miestuose.“
Transporto inovacijų asociacijos Žaliojo transporto grupės vadovas Martynas Norbutas pabrėžė, kad mažos taršos zonos yra miesto transformacijos įrankis, kurio poveikis priklauso nuo ambicijos lygio.
„Norint įsteigti mažos taršos zonas yra reikalingas bendradarbiavimas. Tam reikalingi trys esminiai elementai: savivaldos, įmonių ir pilietinės visuomenės atsakomybės“, – renginyje teigė M. Norbutas.
Ministerijos Darnaus judumo ir inovacijų grupės patarėjo Edgaro Stankevičiaus teigimu, Šiauliuose mažos taršos zonų įgyvendinimo planas yra parengtas, Klaipėdoje zonos numatytos miesto darnaus judumo plane.
Tuo metu Kaune sistema veikia nuo 2024 metų rugpjūčio, Vilniuje – iš dalies įgyvendinta nuo 2025 metų sausio, o Panevėžyje veikia nuo šių metų vasario.
„Matome, kad Lietuvoje procesas ir kryptis šiuo klausimu tikrai yra aiški, miestai jau yra pažengę ir yra gerame mažos taršos zonų įgyvendinimo kelyje“, – renginyje sakė E. Stankevičius.
„Kalbame ne tik apie švarų orą, bet ir apie transporto spūsčių, tranzito srautų ir aplinkos triukšmo mažinimą, gyventojų gyvenimo kokybės gerinimą (...), alternatyvių kelionių skatinimą“, – pridūrė jis.
Didieji miestai zonas žada plėsti
Vilniuje mažos taršos zonos nustatytos senamiestyje: Islandijos, dalyje Vilniaus, Klaipėdos, dalyje Liejyklos ir Benediktinių gatvėse. Eismo reguliavimas čia dabar vyksta ribojant įvažiavimą į kai kurias gatves, kilpinio eismo sprendinius, stovėjimo reguliavimą. Ateityje planuojama svarstyti vietinės rinkliavos įvedimą.
Vilniaus savivaldybės įmonės „Susisiekimo paslaugos“ (JUDU) atstovas Donatas Driginčius teigė, kad Vilniuje mažos taršos zona gali būti plečiama.
„Numatyta, kad mažos taršos zona bus visoje mėlynoje (stovėjimo – BNS) zonoje, todėl ji bus plečiama su papildomomis priemonėmis. Pirmiausia susitvarkys pagrindinės gatvės, didieji darbai, tada planuojame plėsti ir įvesti naujų priemonių“, – renginyje sakė Parkavimo paslaugų organizavimo skyriaus vadovas.
Tuo metu Kauno senamiestyje taikomas dviejų eurų įvažiavimo mokestis. Kauno miesto savivaldybės duomenimis, po zonos įvedimo transporto srautai, ypač tranzitinis eismas, sumažėjo maždaug ketvirtadaliu.
Kauno savivaldybės administracijos Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Martynas Matusevičius teigė, kad numatyta plėsti zonos teritoriją įtraukiant ir naujamiesčio teritorijos dalį. Anot jo, tai būtų įgyvendinama užtikrinus galimybę centrinę miesto dalį apvažiuoti tik įrengus Kėdainių tiltą.
Tuo metu Panevėžio miesto Infrastruktūros skyriaus vedėjas Darius Vadluga sakė, kad Panevėžyje zona toliau bus diegiama, o jau įrengtoje Respublikos gatvės atkarpos zonoje surinkti duomenys apie taršos rodiklių pokyčius bus naudojami ją plečiant.
Savo ruožtu Klaipėda yra numačiusi dvi mažos taršos zonas, kurių įtvirtinimo klausimai kol kas dar sprendžiami.
Klaipėdos miesto savivaldybės atstovė Lina Žemaitytė teigė, kad diskusijos savivaldybėje dėl mažos taršos zonos įrengimo vyko ilgai, tačiau galiausiai buvo nuspręsta pastatyti naują tiltą per Danės upę ir taip sumažinus viešojo transporto eismą senamiestyje įrengti zoną.
„Dar negalime pasakyti tiksliai, ar bus kažkaip ribojama zona kelio užtvarais, ar kelio ženklais, bet šiuo metu vykdome tyrimą parenkant senamiesčiui tinkamiausias priemones (įvesti mažos taršos zoną – BNS)“, – renginyje sakė L. Žemaitytė.
Šiaulių savivaldybės administracijos Miesto ūkio ir aplinkos skyriaus vedėja Eglė Bružienė sakė, kad pagal transporto rūšis tam tikri apribojimai centrinėje miesto dalyje įrengus mažos taršos zonas planuojami nuo 2028 metų.
„Šiuo metu esame kiek sustoję, nes matome skirtingus dalykus, kuriuos norime išgvildenti atidžiau, kad nebūtų skirtingų sąlygų skirtingiems žmonėms“, – teigė E. Bružienė.
BNS rašė, kad pernai lapkritį Seimas priėmė įstatymo pataisas, kad daugiau nei 80 tūkst. gyventojų turinčiuose miestuose mažos taršos zonos būtų nustatytos privalomai, mažesniuose miestuose jos nėra privalomos.
Taip pat numatyta, kad savivaldybės tarybos gali nustatyti rinkliavas už taršių transporto priemonių įvažiavimą į šias zonas, jei toks modelis pasirinktas. Be to, vairuotojams numatytos baudos už pažeidimus, pavyzdžiui, draudimo įvažiuoti į zoną nepaisymą: už pirmą pažeidimą – nuo 40 iki 80 eurų, už pakartotinį – nuo 80 iki 200 eurų.
(be temos)