Šeštus metus vairavimo instruktoriumi dirbantis Gediminas Grajauskas įsitikinęs, kad yra žmonių, kuriems nelemta išmokti vairuoti automobilį.

Tarpusavyje konkuruoja

"Mėgstu bendrauti, o mano nervai tarsi išoperuoti, – juokiasi Gediminas. – Gal dėl to mokyklos atstovai man priskiria mokyti vairuoti moteris."

Pasak jo, šiuolaikinės moterys savarankiškos, drąsios, įžūlios, labai pasitikinčios savimi.

"Kai pats vairuoji, yra viena, bet, kai mokai kitus – visai kas kita. Jauniems žmonėms norėtųsi draugiškai patarti, tačiau ne visada pavyksta. Pastebiu, kad ypač jaunos merginos neretai būna įžūlios. Tačiau elgesys pasikeičia po pirmosios klaidos", – priduria vairavimo instruktorius.

Pasak G.Grajausko, mokant vairuoti silpnosios lyties atstoves, prireikia apsišarvuoti kantrybe. "Kai į automobilį įsėda mergina, išgirdusi klausimą, ar žino, kur kairė, o kur dešinė, ji pasipiktina. O kai išvažiuojame į gatvę, ji elgiasi neprognozuojamai. Sakau – sukam į kairę, o ji suka į dešinę", – pasakojo Gediminas.

Didelį vairavimo stažą turintis G.Grajauskas pastebėjo, kad gatvėse nedrąsiai manevruojančio automobilio su M ženklu ypač dažnai nenori praleisti moterys. "Moteris moters nepraleidžia! – amžinos konkurencijos principus pastebėjo Gediminas. – Kiekvienas nori mokomąjį automobilį aplenkti."

Netrukdo ir aukštakulniai

Ir besimokydamos vairuoti moterys apsiauna aukštakulniais, žvilgčioja į veidrodėlį ir daro kitus gestus, kurie vyrams varo įsiūtį.

"Viena mergina gana neblogai vairavo. Vieną dieną pradėjo per greitai atleisti sankabos pedalą. Mašina gęsta, nieko nesuprantu, kas vyksta. Pasirodo, ji pirmus kartus vairavo su aukštakulniais, o tąkart atėjo su sportiniais bateliais", – prisiminė G.Grajauskas.

Per darbo metus jis perprato ir moteriškas subtilybes: vienoms moterims vairuoti patogiau su aukštakulniais, nes pėda pastatoma patogesniu kampu, kitoms – tik su žemakulniais.

"Tikrai nesakau, kad su aukšta pakulne vairuoti negalima. Jeigu patogu, kodėl gi ne?" – pastebėjo instruktorius.

Kaip keistą moterišką savybę Gediminas įvardija moterų nenorą ant automobilio klijuoti lipduką su žaliu klevo lapu, rodančio, kad prie vairo sėdi pradedantysis.

"Šaukia – neklijuosiu! Aiškinu, kad kitiems vairuotojams dėl to patogiau, jie atsargiau žiūrės ir apvažiuos tave. O jos atšauna, kad joms gėda!" – pasakoja instruktorius.

Specialistas pastebi ir dar vieną šalies vairuotojų įprotį – važiuoti, kai mirksi geltonas šviesoforo signalas. "Moterys visada lėks per geltoną, vyrai – ne. Ne visi, bet daugelis sustos", – priduria G.Grajauskas.

Ne visi gimę vairuoti

Įvairūs anekdotai ir vyrų draugijose laidomi pašaipūs juokeliai apie moterų vairavimo ypatumus, instruktoriams kelia juoką.

"Visaip būna. Pernai vairuoti mokėsi 63-ejų moteris. Galvojau, kad turėsiu vargelio, tačiau vėliau supratau, kad klydau. Jeigu pasiūlytų rinktis, ką mokyti – ar 60-metį vyrą, ar 60-metę moterį, rinkčiausi moterį", – tvirtino G.Grajauskas.

Jo nuomone, tokio amžiaus moterys turi geresnę reakciją ir yra imlesnės nei vyrai.

"Ta moteris pasakojo, kad jos gyvenimo svajonė buvo išmokti vairuoti. Tačiau vyras jai neleido mokytis. Kai jis mirė, moteris nusprendė įgyvendinti svajonę. Ir ji išmoko. Egzaminus išlaikė iš pirmo karto!" – už savo mokinę džiaugiasi G.Grajauskas.

Instruktorius pasakojo, kad kartais mokinių elgesys prie vairo įvaro ir nemažai baimės. "Viena mokinė, išvydusi priešais ją greičiau persirikiavusį automobilį, paleido vairą, užsidengė akis ir pradėjo cypti. Ką čia ir bekalbėti", – stresinę situaciją prisiminė G.Grajauskas.

Visgi instruktorius reziumuoja, kad Kauno gatvėse apstu važinėjančių moterų, kurios nurungtų ne vieną patyrusį vyrą vairuotoją.

Moko ir kultūros

G.Grajauskas įsitikinęs, kad instruktorius turi išmokyti ne tik valdyti automobilį, bet ir elementarios kultūros bei nerašytų taisyklių.

"Kiekvienas vairuotojas, jeigu tik pirma eismo juosta laisva, turėtų ja ir važiuoti. Tačiau taip toli gražu nėra", – nerašytą taisyklę aiškino instruktorius.

Vairuojant turėtų galioti ir dar viena taisyklė: prieš posūkį iš šalutinio kelio reikėtų įsitikinti, ar neatvažiuoja automobilis.

"Būna, kad, įvažiuojant į žiedą iš šalutinio kelio, klausiu mokinio, ar tikrai nėra mašinų. Stebiu, kaip jis žiūri. Jis tik pasuka akis, ir viskas. Sakau: tu gi nieko nematai. O jis: man net kaklą sutraukė, kaip buvau pasukęs ir žiūrėjau, ar nėra mašinų. Deja, kai kurie mokiniai tiesiog meluoja", – neatsakingumu stebisi Gediminas.

Jam keistas mokinių nesugebėjimas pasirinkti saugaus greičio. "Matau, kad posūkis staigesnis ir reikia važiuoti mažesniu greičiu. Lekia 40 km/val. ir mano, kad tokiu greičiu sugebės pasukti. Kai paklausiu, ar tikrai ketina tokiu greičiu sukti, mokinys atšauna, kad neviršijo greičio. Tuomet primenu, kad saugus greitis yra 20 km/val.", – tęsia G.Grajauskas.

Mėgsta išsikalbėti

G.Grajauskas neslepia: vairuoti besimokančios moterys mėgsta išsipasakoti, kas jas slegia ir kelia nerimą. "Juk su žmogum uždaroje erdvėje, automobilyje, praleidi nemažai laiko. Jaučiasi, kad jų vyrai važinėja po komandiruotes, – mįslingai ištaria Gediminas. – Moterys tampa nervingos, jos išsipasakoja man savo bėdas kaip kokiam kunigui."

Vairavimo instruktorius skuba paneigti gandus, esą tokiomis atvirumo akimirkomis galima užmegzti ir intymius santykius.

"Negalima painioti darbo ir malonumų. Taip neetiška. Nors mūsų darbe pasitaiko įvairių dviprasmiškų situacijų", – prisipažįsta Gediminas. Pasak jo, kartais silpnesnės moterys, nesuvaldančios automobilio, per pamokas tiesiog apsiverkia.

Kaip žmogus vairuoja, gali apibūdinti jo charakterį ir temperamentą. "Vienas lekia, užlenda, visiems trukdo, aišku, kad toks žmogus ūmus, greitas, nenustygsta vietoje", – pastebi G.Grajauskas.

Daug įtakos vairavimo stiliui daro ir automobilis, kurį vairuojame. "Džipo vairuotojas į mokomąjį automobilį žvelgia tarsi su panieka. Jeigu gatvėje pamatai mersedesą ar BMW, aišku, kad jis nerodys posūkio signalo", – pastebi vairavimo instruktorius.

Gatvėse jis pataria baimintis ir tokių eismo dalyvių, kurios vairuodamos dažosi, kalba telefonu ir dar rūko.

"Jeigu pamatau iš paskos važiuojančią blondinę su cigarete ir kalbančią telefonu, rikiuojuosi į kitą juostą", – patardamas taip pasielgti ir kitiems vairuotojams sako G.Grajauskas.

Padeda, kai reikia

18-metis Gytis Zubrickas nepabūgo "Kauno dienos" fotografo ir drąsiai sėdo prie vairo. "Dešimtą kartą jau važiuosiu", – tvirtai tarė jaunuolis.

Visgi jo ryžtas mūsų smagiau nenuteikė – kas bus, tas bus. Važiuojam kartu! Pirmas posūkis iš aikštelės prie "Topolio" prekybos centro. Vaikinas, pasirodo, žino, kur yra dešinė, ir kruopščiai klauso instruktoriaus nurodymų. Gediminas kalba tyliai, tačiau aiškiai.

"Aš ne papūga, dukart nekartoju", – atsisukęs tarstelėjo instruktorius ir nusišypsojo. Mokinys atsargiai mina sankabos pedalą, neklysdamas perjungia pavarų svirtis ir per pusantros valandos užtrukusią pamoką, nuvažiavęs apie 30 km, nė karto neužgesina automobilio.

"Iš pradžių apmokė aikštelėje, išaiškino, kuris pedalas ir kam reikalingas, paskui į gatvę išvažiavome. Nejaučiu baimės sėsdamas prie vairo. Jeigu labai jau sunki situacija būna, padeda instruktorius. Sudėtingiau būna žiedinėse sankryžose, ne ta juosta kartą važiavau. Instruktorius kantrus ir tikrai nekelia balso", – gyrė mokytoją mokinys.

Vairavimo instruktorius sėdi keleivio pusėje, kur įrengti visi pedalai ir papildomi veidrodėliai. "Galiu už mokinį daryti viską, išskyrus vairuoti", – pasakoja G.Grajauskas.

Kai vakarais anksčiau temsta, instruktorius stengiasi nedirbti iki vėlumos. "Vienas mokinys važiuoja pusantros valandos. Vasarą norinčiųjų mokytis būna daugiau, žiemą – šiek tiek sumažėja. Tačiau ar ledas, ar sninga, vis tiek dirbame", – tikino Gediminas.