VEŽĖJŲ GYVENIMĄ PASUNKINO VALDININKŲ SKUBA

Nuo liepos strimgalviais startavusi tolimojo susisiekimo autobusais reforma sujaukė tiek vežėjų, tiek keleivių kasdienybę. Į Lietuvos keleivių vežimo asociaciją (LKVA) pastaruoju metu masiškai kreipiasi keleiviai, nesulaukę paslaugos jiems įprastu maršrutu. 

Iškalbinga statistika

„Važiuodavau maršrutu Kaunas–Zarasai–Kaunas daugybę metų, jis labai reikalingas. Padėkite susigrąžinti“, – prašė keleivė.

Deja, nuo liepos 1-osios vežėjų ir maršrutų rinkoje liko gerokai mažiau. Statistika liudija: vietoj buvusių 43 vežėjų, vežusių keleivius 363 maršrutais, kol kas sudarytos sutartys su 28 vežėjais vežti keleivius 230 maršrutų.

Priežastis – itin keistai Lietuvos transporto saugos administracijos (LTSA) traktuojamos nuo liepos 1-osios įsigaliojusių Kelių transporto kodekso (KTK) nuostatos ir netikėtas sprendimas sudaryti terminuotas sutartis su dabartiniais vežėjais aštuoniolikai mėnesių, nors Lietuvos Seimo priimtose KTK pataisose numatytos tik neterminuotos sutartys.

Keleivių vežėjus apstulbino ir skuba, su kuria susidūrė sutartis nusprendusios pasirašyti įmonės. Birželio 22 d. vežėjai, kurie iki birželio 1 d. pareiškė sutikimą ir įsipareigojimą tęsti veiklą, iš LTSA gavo vienašalę sutartį su nurodymu ją pasirašyti jau kitą dieną.

Neprašome pinigų iš valstybės, bet norime aiškumo – žinoti, kaip dirbti toliau.

Susiklostė paradoksali situacija: liepos 1-ąją įsigaliojo tiek naujoji KTK redakcija, pagal kurią su dabartiniais vežėjais turėtų būti sudaromos neterminuotos sutartys, tiek ir terminuotos sutartys su dabartiniais vežėjais aštuoniolika mėnesių.

„Toks neatitikimas teisiniu požiūriu tiesiog nesuvokiamas“, – pabrėžė LKVA prezidentas Gintaras Nakutis.

Įvardijo prieštaravimus

Seimo ekonomikos komitetas surengė parlamentinę kontrolę ir aiškinosi, kodėl LTSA traktuoja KTK pataisas priešingai, nei traktavo įstatymo leidėjas.

Seimo priimtame įstatyme numatyta iki jo priėmimo veiklą vykdantiems vežėjams sudaryti sąlygas tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais. Vadinasi, visais maršrutais, kuriais vežėjai vežė iki įstatymo priėmimo, jie gali neterminuotai vežti keleivius ir toliau.

Neterminuotos sutartys, praėjus aštuoniolikai mėnesių, galėtų būti nutrauktos tik tuo atveju, jei vežėjas neįgyvendins trijų KTK nustatytų reikalavimų: reisų dažnio (maršruto tvarkaraštyje nebus tiek reisų, kiek priklauso nuo maršruto pradžios ir / ar pabaigos miesto dydžio), nesudarys sutarčių su autobusų stotimis dėl infrastruktūros naudojimo ir nepateiks dvylikos mėnesių banko garantijos kodekse numatytiems įsipareigojimams užtikrinti.

Pagrindinis ir svarbiausias Seimo priimtų KTK tikslas – kad keleiviams būtų užtikrintas susisiekimas jiems jau gerai žinomais ir įprastais tolimojo susisiekimo maršrutais.

Seimo ekonomikos komiteto atstovai pabrėžė: pataisomis siekta keleivių vežimo reformą įgyvendinti sklandžiai, užtikrinti nepertraukiamą paslaugos teikimą ir minimaliai apsaugoti keleivių ir vežėjų interesus.

Situaciją, kuri susiklostė nuo liepos 1-osios, Ekonomikos komiteto nariai įvardijo kaip nesuprantamą ir prieštaraujančią nuostatoms, kuriomis jie vadovavosi įgyvendindami reformą.

Miglota ateitis

Šiuo metu rinkoje dirbančių keleivių vežėjų teigimu, pasirašę terminuotas sutartis aštuoniolikai mėnesių, jie lieka be aiškių perspektyvų ateičiai.

Įsigilinusios į KTK pataisas ir tikėdamosi, kad nuo liepos 1-osios su LTSA sudarys neterminuotas sutartis, įmonės investavo į verslo ateitį.

„Mes neprašome pinigų iš valstybės, verčiamės komerciniais pagrindais, bet norime aiškumo – žinoti, kaip dirbti toliau. Sudarėme sutartis įsigyti 20 naujų autobusų, atitinkančių naujus reikalavimus, jie mums atsieis 7 mln. eurų. Kai kurios įmonės atsisakė maršrutų, jų tiesiog neliko, nes LTSA juos traktuoja kaip esančius už KTK ribų. Gaila, bet, priimant kai kuriuos sprendimus, negalvojama apie keleivius, neapsvarstoma iš anksto, kaip įgyvendinti reformą taip, kad žmonės jos nepajustų“, – dėstė TOKS generalinis direktorius Arūnas Indrašius.

„Dirbame ilgalaikių sutarčių pagrindu. Investicijos į autobusus didžiulės, jos sudaromos mažiausiai dešimčiai metų, dar ilgesniam laikotarpiui – į infrastruktūros objektus, tokius kaip autobusų stotys. Esame suinteresuoti tvarumu, tikėjome, kad įstatymas, kuris buvo priimtas, nuo liepos 1-osios galios taip, kaip jį suprato tiek Seimas, tiek ir mes, vežėjai. Kitokio reguliavimo nei KTK šiuo metu nėra, tačiau susidarė situacija, kai vieniems maršrutams nuo liepos 1-osios taikomos vienokios KTK eilutės, kitiems – kitokios“, – svarstė bendrovės „Kautra“ generalinis direktorius Linas Skardžiukas.

Pasak jo, vežėjai, pasirašydami sutartis dėl autobusų įsigijimo, prisiima ilgalaikius įsipareigojimus, todėl LTSA sutartys su jais turi būti neterminuotos, su aiškiais įsipareigojimais ir apibrėžimu, kokiu atveju jos gali būti nutrauktos.

„Deja, esame priversti pasirašyti KTK neatitinkančias sutartis, nes vienos valstybinės institucijos teisininkai dokumentus traktuoja savaip“, – sakė L. Skardžiukas.

Nerimą vežėjams kelia ir žadamas kurti alternatyvus maršrutų tinklas, kuris kol kas skendi visiškose miglose. Niekas negali pasakyti, ar naujieji maršrutai nesidubliuos su esančiais dabar, ar dėl to keleivių vežėjai, sudarę sutartis aštuoniolikai mėnesių, investavę į verslą milijonus, nebus priversti dirbti nuostolingai.

Rezultatas: pasak keleivių vežėjų, kai kurios įmonės jau atsisakė maršrutų – jų tiesiog neliko. / Karolio Kavolėlio / BNS nuotr.

Siūlo taisyti klaidas

Po svarstymo Ekonomikos komitetas konstatavo, kad sprendimas sudaryti terminuotas aštuoniolikos mėnesių sutartis neatitinka nuo liepos 1 d. įsigaliojusių KTK pataisų.

Nuspręsta siūlyti Susisiekimo ministerijai ir LTSA patikslinti KTK įgyvendinimo tvarką ir nustatyti, kad leidimai šiuo metu rinkoje dirbantiems vežėjams būtų išduodami neterminuotai, neterminuotos turi būti ir su jais sudaromos sutartys.

„Esame įsitikinę, kad LTSA padarė teisinę klaidą. Kol kas ją dar lengva ištaisyti, galima keisti sutartis, suteikti neterminuotus leidimus, o naujus maršrutus formuoti įvertinant dabartinį maršrutų tinklą. Jei dabartinis tinklas bus paliktas nuošalyje, formuojant naują, maršrutai ims dubliuotis, kils daug nesusipratimų. Norėtume, kad ši įstatymų traktavimo klaida būtų kuo greičiau ištaisyta. Nuo to, ar LTSA atsižvelgs į Seimo ekonomikos komiteto siūlymus, priklausys tolimojo susisiekimo sistemos tvarumas ir plėtra“, – pabrėžė G. Nakutis.