ŽIEMOS IŠDAIGOS NEATIDUMĄ VERČIA NUOSTOLIAIS

Nuo Kauno rajono iki pat Lenkijos sienos – daugiau nei 70 km nusidriekusi transporto spūstis praėjusią savaitę paralyžiavo svarbią „Via Baltica“ magistralės atkarpą. Apledėjusi danga, sniegas sausį pažėrė šimtus avarijų rajonų keliuose ir miestų gatvėse.

Kelionė į Lenkiją apkarto

Praėjusios savaitės pabaigoje kilo idėja aplankyti Lenkiją. Ne turistiniais ar darbiniais tikslais, o pačiu populiariausiu reikalu – apsipirkti. Penktadienį, anksčiau baigę darbus, su šeima sėdome į automobilį ir išlėkėme iki Suvalkų.

Pagal pirminį sumanymą ketinome apsilankyti keliuose maisto prekybos centruose, užsukti į statybos reikmenų parduotuvę. Be to, pribrendo reikalas atnaujinti asmeninį transporto parką – įsigyti porą dviračių. Žinant, kad bendras mūsų pirkinių biudžetas būtų viršijęs 1 tūkst. eurų, o kainos Lenkijoje gerokai mažesnės nei Lietuvoje, kelionės išlaidos degalams būtų atsipirkusios su kaupu.

Spūstis: ke­lią už­tvė­ręs vil­ki­kas bu­vo ne vie­nin­te­lė kliū­tis, praė­ju­sią savai­tę il­gam su­stab­džiu­si eis­mą „Via Bal­ti­ca“ ma­gist­ra­lė­je. / Skaitytojo nuotr.

Deja, sklandus planas netrukus nuėjo šuniui ant uodegos. Vos išvažiavus iš Kauno ir kirtus Garliavos gyvenvietės ribas, A5 kelyje išvydome pirmuosius negerus pranašus – vos judančių vilkikų virtinę. Netrukus supratome, kad maždaug 1,5 valandos turėjusi trukti kelionė užsitęs gerokai ilgiau. Dėl slidžios kelio dangos ir pasipylusių avarijų eismas buvo paralyžiuotas, automobiliai nejudėdami stoviniavo po kelias valandas. Per milžinišką spūstį negalėjo pravažiuoti ir kelininkų technika: valytuvai ir barstytuvai.

Nors vakarop reikalai kiek pasitaisė, nutarėme pasiekę artimiausią išsukimą pakeisti maršrutą iki Marijampolės. Vis dėlto netrukus išgirdome, kad magistralė užgrūsta iki pat Lenkijos. Tapo aišku, kad kelionę teks atidėti geresniems laikams. Tiesa, važiuodami per čiuožykla virtusį miestą dar spėjome suskaičiuoti bent keturis didesnius ar smulkesnius eismo įvykius. Laimei, savo namus pasiekėme be nuotykių ir be nuostolių.

Deja, Lietuvos logistikos ir kitos įmonės, kurių vilkikai valandų valandas gaišo spūstyse, tuo pasigirti negalėtų. Jų nuostoliai tądien siekė ne vieną tūkstantį eurų.

Skaičiai neguodžia

Sinoptikai beveik visą sausį prognozuoja tai atodrėkį, tai šaltuką ir plikledį. Ko gero, panašus bus ir vasaris. Tokie orai neišvengiamai reiškia ir daugiau nelaimių kelyje. Pasak specialistų, eismo įvykiai kelia stresą ir žmonės dažnai nežino, ką pirmiausia reikia daryti patekus į nelaimingą nutikimą kelyje.

Draudimo ekspertas Artūras Juodeikis priminė ką svarbu žinoti, į ką atkreipti dėmesį ir kaip nelikti apgautam. Pasak „Lietuvos draudimo“ Operacijų departamento vadovo, 2021-aisiais, vertinant tiek privalomojo, tiek ir kasko draudimo žalas, vien ši bendrovė fiksavo net 63 468 nelaimingus įvykius, kurių žaloms atlyginti buvo skirta daugiau nei 61,770 mln. eurų. Vidutinė eismo įvykio žalos suma viršijo 1,1 tūkst. eurų sumą, o maksimali išmoka pernai siekė 79 tūkst. eurų.

Pauzė: svar­bu ne­sku­bė­ti pil­dy­ti eis­mo įvy­kio dek­la­ra­ci­jos, jei jau­čiame stre­są ar ne­sa­me tik­ri dėl kal­ti­nin­ko. Ž. Ged­vi­los / BNS nuo­tr.

Anot specialisto, žvelgiant į tokius skaičius, norisi pasidalyti esminiais patarimais, kad panašūs nutikimai keltų mažiau streso.

„Įvykus autoavarijai pirmiausia reikia įsitikinti, ar pats vairuotojas ir keleiviai nepatyrė sužalojimų. Jei visgi yra sužeistųjų, pasistenkite suteikti būtiną pirminę pagalbą ir kvieskite medikus. Jei sužalojimų išvengta, nusiraminkite. Nesvarbu, ar tai didelis, ar smulkesnis eismo įvykis, vis tiek žmonės reaguoja į susidūrimą, nervinasi, sutrinka. Todėl svarbu neskubėti pildyti eismo įvykio deklaracijos. Pirmiau patartina bent trumpai pasikalbėti su artimaisiais, papasakoti, kas ir kur įvyko, aptarti incidentą su kitu eismo įvykio dalyviu. Tuomet lengviau suvokti situaciją, aplinkybes ir reaguoti ramiau, atidžiau“, – komentavo A.Juodeikis.

Gelbėja ne tik nuotraukos

Draudimo ekspertas pažymėjo, kad net ir po avarijos itin svarbus jos dalyvių saugumas. Todėl, prieš išlipant iš automobilio, svarbu įsitikinti, ar taip elgtis saugu.

Anot jo, kartais žmonės nukenčia jau išlipę iš automobilio ar vaikščiodami aplink eismo įvykio vietą, ypač tamsiuoju paros metu. Todėl laukiant pagalbos būtina užsidėti šviesas atspindinčią liemenę. Taip pat reikia prieš eismo įvykio vietą pastatyti įspėjamąjį ženklą, kuris įprastai būna automobilio komplektacijoje.

Specialistas akcentavo ir įrodymų, pavyzdžiui, kelio ženklinimo svarbą. Vertėtų nufotografuoti ne tik automobilį, patį eismo įvykį, bet ir, atsižvelgiant į aplinkybes, užfiksuoti vaizdą iš toliau – su visa aplinka, sankryža, kelių ženklinimu.

„Atidžiai apžiūrėkite ir užfiksuokite telefonu visus kelių eismo ženklus, kurie yra aplink įvykio vietą. Tai išties svarbu, ypač jei nesutariama dėl kaltės. Turint išsamius vaizdus, daug lengviau įrodyti savo poziciją ir ją pagrįsti“, – dėstė A.Juodeikis.

Klaidos: ekspertui yra tekę susidurti su tokiomis situacijomis, kai vairuotojas pripažįsta kaltę ir tik po kiek laiko suvokia, kad nėra kaltas. J. Kalinsko / BNS nuotr.

Anot eksperto, nustatyti avarijos aplinkybes ar kaltininką gali padėti praeiviai ir kiti liudininkai.

„Niekas kitas geriau nežino, kas atsakingas už eismo įvykį, nei patys eismo dalyviai. Tiesa, užsienio valstybėse, ypač Vokietijoje, populiaru pasitelkti liudininkus. Tikrai būna žmonių, ypač miestuose, kurie iš šalies matė nutinkančią nelaimę ir gali paliudyti, jei eismo dalyviai tarpusavyje nesutaria dėl tam tikrų įvykio detalių“, – priminė pašnekovas.

Dėl kelių eismo ženklų įtakos konkrečiai avarinei situacijai visuomet galima pasiteirauti ir policijos pareigūnų.

„Jei kyla klausimų ar neaiškumų, kas kaltas dėl įvykio, telefonu pasikonsultuokite su policijos pareigūnais dėl atsakomybės. Jei ir tuomet nepavyksta priimti abipusio susitarimo, vertėtų policiją kviesti į pačią eismo įvykio vietą“, – patarė A.Juodeikis.

Elektroninės deklaracijos

Galiausiai, patartina, pildant eismo įvykio deklaraciją, neskubėti ir parašą dėti tik nurimus emocijoms. Ekspertui yra tekę susidurti su tokiomis situacijomis, kai pagrindiniu keliu važiavęs vairuotojas pripažįsta kaltę ir tik po kiek laiko suvokia, kad jis nekaltas.

„Stresą gerokai sumažina elektroninės deklaracijos pildymas. Tai išties patogi ir paprasta platforma, kurioje viskas labai aišku. Sistema pasirūpina, kad būtų užpildyta visa privaloma informacija, nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų – susisiekti su savo draudimo bendrovėmis, siųsti ar skenuoti deklaraciją. Taupome tiek popierių, tiek laiką. Be to, kai procesas tampa tiesesnis, žalos atlyginimas klientą pasiekia greičiau“, – sakė A.Juodeikis.

LR transporto priemonių draudikų biuras tikina, kad e.deklaracijoje praktiškai neįmanoma padaryti klaidų.

„Prisijungus prie www.draudimoivykiai.lt interneto puslapio, e.deklaracijos pildymo proceso metu veikia vedlys, kuris neleidžia pereiti prie kito žingsnio, jei pirmajame liko neužpildytų laukų. Sistemos patogumu įsitikina ir patys vairuotojai – palyginti 2020-uosius ir 2021-uosius metus, elektroninės deklaracijos pildymas išaugo keturis kartus“, – teigė LR transporto priemonių draudikų biuro atstovė Kristina Labuckienė.

Žinant, kad lietuviai vis dažniau naudojasi skaitmeninėmis asmens atpažinimo priemonėmis: mobilusis parašas, „Smart ID“ programėlė ar tiesiog e.banku – ir e.deklaracijos nebaugina.

„Visa informacija apie automobilį, transporto priemonės draudėją bus užpildyta automatiškai, todėl nereikia gaišti laiko ir nerimauti, kad kas nors būtų praleista. Vairuotojui lieka tik teisingai užpildyti apie patį eismo įvykį. Be to, tai išties patogu, nes elektroninė deklaracija yra susieta su savitarna „SavasLD“ – žala yra iš karto registruojama ir vairuotojas pats gali paskaičiuoti išmoką, todėl procesas yra automatizuotas, greitas ir paprastas“, – pabrėžė A.Juodeikis.