„Mugės tema – „Žodis ieško savo žmogaus“ – pratęsia tradiciją gyvuose susitikimuose ir diskusijose aptarti ne tik literatūrą, bet ir tautos kultūrą, istoriją, politiką“, – sako viena iš mugės organizatorių, Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentė Dovilė Zaidė. Mugės tema primena, kad žodis gyvas tik tada, kai jį atranda žmogus. Vilniaus knygų mugėje šiais metais laukia per 300 renginių, kuriuose susitiks žodis ir žmogus. Į Lietuvos sostinę atvyksta kone 40 žinomų užsienio rašytojų, publicistų, žurnalistų, knygos meno kūrėjų.
Iš praeities į ateitį
Į Vilniaus knygų mugę pristatyti antrojo rinktinės tomo „Chamai ir angelai“ Lietuvos istorijos instituto kvietimu atvyksta vienas ryškiausių moderniosios Lenkijos mąstytojų, disidentas, laisvės judėjimo „Solidarumas“ ideologas, dienraščio „Gazeta Wyborcza“ įkūrėjas ir vyriausiasis redaktorius Adamas Michnikas.
Antrajame knygos tome – nemažai lietuviškų ir Vidurio Europos akcentų. Atspaustas ir A. Michniko kreipimasis į bičiulius lietuvius iškart po Sausio 13-osios, kai jis, tuomet Lenkijos Seimo narys ir „Gazeta Wyborcza“ dienraščio vyriausiasis redaktorius, atlėkė į Aukščiausiąją Tarybą.
Mugėje bus proga sutikti knygos „Baltija. Europos ateitis“ autorių, laikraščio „The Times“ biuro Berlyne vadovą, žurnalistą Oliverį Moody. Pernai pasirodžiusi jo knyga apie atsinaujinusią ilgametę kovą su Rusija dėl įtakos Baltijos jūros regione „Baltija. Europos ateitis“ sudrumstė nusistovėjusį požiūrį, kad Europos ateitį lemia didžiųjų valstybių įtaka.
Apie šiuolaikybės iššūkius mugėje kalbės ir vienas žinomiausių Vokietijos karinės istorijos tyrinėtojų, Potsdamo universiteto profesorius dr. Sönke Neitzelis. Nepatogiomis temomis nebijantis kalbėti karo istorikas atvyksta pristatyti bestseleriu jau tapusios ir šiandien itin aktualios knygos „Pasirengęs karui. Bundesveras vakar ir šiandien“, kurios lietuvišką leidimą išleido leidykla „Briedis“.
Leidykla „Aukso žuvys“ šiais metais į mugę pakvietė Taivano kūrėjus – rašytoją Yu Pei-Yun ir dailininką Zhou Jian-Xin. Jie atvyksta pristatyti pirmųjų dviejų komikso „Žmogus iš Taivano“ dalių. Knyga pasakoja Taivano piliečio, aktyvisto ir politinio kalinio Cai Kunlino biografiją. Sudėtinga šio žmogaus gyvenimo istorija atspindi ir šalies kelią į nepriklausomybę.
Bestselerių autorių viešnagė
Šių metų leidyklos „Gelmės“ svečias – Gonkūrų premijos laureatas, prancūzų rašytojas, scenaristas ir režisierius Jeanas-Baptiste’as Andrea. Viena svarbiausių Prancūzijos literatūrinių premijų už geriausią prozos kūrinį prancūzų kalba jam įteikta už romaną „Globoti ją“.
Leidyklos „Balto“ svečias mugėje – „New York Times“ bestselerių „Devynios galybės“, „Nusipelnę gyventi“, „Aštuonios tobulos žmogžudystės“ autorius Peteris Swansonas, šiais metais lietuvių skaitytojus pradžiuginęs nauju romanu „Talentas žudyti“.
Iš Krokuvos į Vilnių šiais metais atskrieja dar viena Vavelio rūmų istorija, kurioje neabejotinai rasime ir lietuviškų pėdsakų. Leidyklos „Alma littera“ išleistoje pirmojoje Lucynos Olejniczak sagos „Karalienės lelijos“ knygoje „Seserys“ meistriškai susipina istoriniai faktai ir rašytojos vaizduotė. Antrasis leidyklos „Alma littera“ svečias – pasaulyje žinomas mentalistas Henrikas Fexeus’as.
Apie traumines patirtis ir būdus jas įveikti šių metų mugėje kalbės klinikinės psichologijos profesorius, amerikietis George’as A. Bonanno. Į Vilnių iš Niujorko psichologijos mokslų daktaras atvyksta pristatyti leidyklos „Baltos lankos“ išleistos knygos „Atsparumo galia. Kaip įveikti traumines patirtis“.
Anglų rašytoja Julie Caplin, su žinomais maisto kritikais ir žurnalistais apkeliavusi ne vieną žemyną, išgarsėjo kulinariniais kelionių romanais – pasaulyje jų parduota daugiau nei du milijonai egzempliorių. Lietuvoje daugiausia dėmesio sulaukė leidyklos „Tyto Alba“ išleisti J. Caplin romanai – „Arbatinė Tokijuje“ ir „Cukrainė Paryžiuje“. Naujausią lietuviškai pasirodžiusį romaną „Iki pasimatymo Prahoje“ autorė vadina meilės laišku šiam miestui. Greitai lietuviškai pasirodys ir dar dvi knygos: „Pilis Šampanėje“ ir „Vila Amalfyje“. Susitikimas su rašytoja J. Caplin mugėje – vasario 28 d., šeštadienį.
Artimiausi kaimynai
Vilniaus knygų mugė tradiciškai atvira Latvijos ir Estijos autoriams. Šiais metais į susitikimus skaitytojus pakvies šiuolaikinis latvių poetas ir vertėjas, vienas ryškiausių naujosios Latvijos poezijos kartos balsų – Arvis Vigulsas. Jo absurdo poezijos knygą „Blusų cirkas“ išleido leidykla „Baziliskas“.
Dar vienas „Bazilisko“ kvietimu atvykstantis kūrėjas iš Latvijos – poetas, rašytojas ir didžėjus, vienas ryškiausių šiuolaikinės Latvijos daugiakultūrės literatūros balsų – Sergejus Timofejevas. Savo kūryboje jis jungia poeziją, eseistiką, miesto kultūrą ir muziką, o jo literatūros skaitymai dažnai virsta gyvais performansais.
Į mugę leidyklos „Terra Publica“ kvietimu atvyksta ir vienas populiariausių Estijos detektyvų autorių Mika Keränenas. Skaitytojų meilę suomių kilmės autorius pelnė už šmaikščias ir išradingas knygas vaikams ir jaunimui.
Mugėje bus galima sutikti ir dvi ryškias šiuolaikinės Estijos literatūros ir iliustracijų kūrėjas – Triinu Laan ir Anne Pikkov.
Du savo kūrinius pristatys žinomas estų prozininkas, poetas ir vertėjas Tõnu Õnnepalu. Pirmasis, išleistas Emilio Tode slapyvardžiu, vadinasi „Paribio valstybė“ ir yra vienas labiausiai verčiamų estų literatūros kūrinių. Antrasis – „Rojus“ – pasakoja apie rašytojo gyvenimą Hyjumos saloje esančiame Kalestės kaime, Viršukalnės sodyboje. Lietuviškai abu romanus vienoje knygoje išleido leidykla „Slinktys“.
Atvyksta kone 40 žinomų užsienio rašytojų, publicistų, žurnalistų, knygos meno kūrėjų.
Ukrainos literatų būrys
Ukrainiečių rašytojos Oksanos Zabužko 1995 m. išleistas romanas „Ukrainietiško sekso lauko tyrimai“ šiandien skaitomas naujai. Į 25 kalbas išversta knyga pasieks ir Lietuvos skaitytojus, – romaną išleido leidykla „Hubris“.
Apie Ukrainos moterų gyvenimą po 2022 m. vasario 24-osios savo trumposios prozos rinkinyje „Mano moterys“ pasakoja ir kita Ukrainos literatė – poetė, prozininkė, žurnalistė, publicistė Julija Iliucha. 2024 m. Ukrainoje „Mano moterys“ tapo „BBC metų knyga“.
Į Vilniaus knygų mugę atvyksta Ukrainos visuomenę, tapatybę ir istorinius procesus nagrinėjanti lietuvių kilmės Ukrainos žurnalistė Marička Paplauskaitė. Ji – viena iš tų žurnalistų, kurie tarptautinei auditorijai padeda giliau suprasti karą Ukrainoje, jos žmones, kultūrą ir visuomenę.
Trečiąjį, reikšmingų įvertinimų sulaukusį romaną „Kopėčios“ (lietuviškai išleido „Tyto alba“) pristatys ryški Ukrainos rašytoja ir vertėja Jevhenija Kuznecova.
Tarp ukrainiečių svečių – vienas žinomiausių šios šalies rašytojų, visuomenės veikėjų – Vasylis Škliaras. Ukrainietiško istorinio romano tėvu vadinamas V. Škliaras pristatys Lietuvos rašytojų sąjungos leidyklos išleistą istorinį romaną „Zuikių bažnyčia“, kuriame tiesiamas tiltas tarp praeities ir dabarties, tarp Lietuvos miškų ir Ukrainos stepių.
Naujausi komentarai