Vilniaus aukciono dalyviai demonstravo išskirtinį skonį | kl.lt

VILNIAUS AUKCIONO DALYVIAI DEMONSTRAVO IŠSKIRTINĮ SKONĮ

  • 1

LXVI Vilniaus aukcionas pasižymėjo ne tik išskirtiniu dalyvių skoniu renkantis meno kūrinius, bet ir atkakliomis kovomis. Tradiciškai atkakliausios varžybos vyko ne dėl pačių brangiausių, tačiau tikrai išskirtinių lotų.

Prisijaukino virtualumą

Anot Vilniaus aukciono vadovės dr. Simonos Skaisgirytės-Makselienės, šis aukcionas iš esmės pribloškiančių staigmenų nepateikė, bet išpildė prognozes ir pateisino lūkesčius.

Pvz., brangiausiai parduotu kūriniu, kaip ir buvo prognozuota, tapo itin retas lakštas iš leidėjo Jono Kazimiero Vilčinskio (1806–1885) pirmosios laidos "Vilniaus albumo". Tai dailininko Jono Rustemo mokinio, raižytojo Jano Ligberio (apie 1774–po 1826) sukurtas vario raižinys "Vilniaus katedra ir Žemutinės pilies rūmai (pagal J.Rustemą)".

Kita vertus, matyti, kad aukcionui, kaip reiškiniui, karantinas išties daro įtaką keisdamas dalyvių įpročius. "Anksčiau didžioji dalis meno gerbėjų ne itin mėgo aukcione dalyvauti per virtualiąją platformą, o šįkart matome elgesio pokytį – nemaža dalis kūrinių buvo nupirkta būtent tokiu būdu", – sakė dr.S.Skaisgirytė-Makselienė.

Įdomu ir tai, kad nors virtualioji platforma veikia lietuvių kalba, į ją jungėsi bei aktyviai dalyvavo ir dalis užsieniečių. "Tai rodo didelį pasitikėjimą mūsų sukurtu priemone, o kartu – ir didėjančią konkurenciją meno rinkoje, kuri, be abejonės, ateityje gali lemti dar objektyvesnę meno kūrinių vertę", – prognozuoja Vilniaus aukciono vadovė.

Populiariausi lotai

Iš viso aukcione parduota daugiau kaip 30 proc. kolekcijos lotų, o jų kainos vidutiniškai kilo 23 proc. Tarp brangiausiai įvertintų ir parduotų LXVI Vilniaus aukciono lotų triumfavo J.Ligberio kūrinys iš J.K.Vilčinskio pirmosios laidos "Vilniaus albumo", parduotas už 3,4 tūkst. eurų.

Šis leidinys buvo sugalvotas kaip periodinis, o jo turinį dažniausiai sudarė iliustracijos, sukurtos žymiausių dailininkų, kurių originalių darbų iki šių dienų išliko labai mažai. Yra žinoma, kad buvo leidžiamos kelios šio albumo laidos: vienspalvių litografijų ir chromolitografijų (net ir paspalvintų ranka), taip pat vario, plieno raižinių. Šįkart į aukciono rinkinį atkeliavęs J.Ligberio vario raižinys – ypatingas raritetas, tai vienas paskutinių iki šių dienų išlikusių kūrinių, apie 1830 m. atspaustas Vilniaus universiteto Raižybos katedroje dar iki universiteto uždarymo 1832 m.

Toliau rikiuojasi tapybos darbai: už 2,9 tūkst. eurų pradinę kainą parduotas Jehudo Epsteino (1870–1945) "Jaunuolio portretas" ir Kazio Šimonio (1887–1978) "Svajos deivė", kurios kaina kilo 53 proc. – iki 2,9 tūkst. eurų.

Daugiausia aistrų kilo dėl grafikų Vytauto Varankos (1904–1990) ir Arūno Tarabildos (1934–1969), taip pat – dailininkų Ričardo Filistovičiaus ir Algirdo Petrulio (1915–2010) kūrinių.

Žinomo grafiko V.Varankos kūrinio "Legenda" kaina pakilo daugiau nei dvigubai – iki 360 eurų. Ne vienas aukciono dalyvis norėjo įsigyti ir R.Filistovičiaus mistifikuotą kūrinį "Plaukiantis miestas", kurio pradinė kaina taip pat kilo daugiau nei dvigubai – iki 1,6 tūkst. eurų.

Toks pat likimas ištiko ir A.Petrulio kūrinį "Natiurmortas su mėlyna vazele" – jo kaina kilo iki 1,8 tūkst. eurų. Lygiai dukart brangiau nei pradinė kaina – už 320 eurų – parduotas ir A.Tarabildos kūrinys "Kunigaikščių medžioklė" iš ciklo "Vilniaus legendos".

Vos už 80 eurų buvo įsigyti pigiausi LXVI Vilniaus aukciono lotai: dailininko Vlado Kardelio (1938–1996) akvarelės-pastelės "Rytmečio giesmė" ir "Pavasaris rymo" bei grafikės Danutės Jonkaitytės litografija "Be pavadinimo".

Sulaukė savojo pirkėjo

LXVI Vilniaus aukciono dalyviai atkreipė dėmesį ir į kitas rinkinio vertybes – įsigyti Raimondo Regimanto Martinėno, Edwardo Karniejaus (1890–1942), vis didesnę vertę įgyjantys neseniai anapilin iškeliavusio Leono Katino (1907–1984), Petro Kiaulėno (1909–1955), Yehoshua Kovarsky (1907–1967), Vytauto Kašubos (1915–1997), Roberto Antinio (1898–1981), Vytauto Igno (1924–2009), Jokūbo Kazlausko (Jankelis, Jacques Koslowsky, 1904–1993), Ramunės Kmieliauskaitės (1960–2020), Sergejaus Gračiovo (1922–1993) kūriniai.

Nors populiariausia aukcione išlieka tapyba, šįkart ypatingo dėmesio sulaukė ir rubrikos "Lietuvos grafika" kolekcija – įsigyti visi joje buvę lotai: jau minėtų grafikų V.Varankos, A.Tarabildos, taip pat – Danutės Jonkaitytės, Adasos Skliutauskaitės, Stasio Krasausko (1929–1977) ir Birutės Žilytės kūriniai.

Istorinės fotografijos mėgėjai įsigijo dalį aukcione pristatytų Jano Bułhako (1876–1950) užfiksuotų sostinės vaizdų su jo fotoateljė atspaudais. Kolekcininkai dėmesį atkreipė į Romualdo Rakausko ir Algimanto Žižiūno fotolakštus.

Už kiek didesnę nei pradinę kainą nupirktas ir dar vienas kolekcinis lotas – Vilniuje buvusio Izraelio ir Tobijo Bunimovičių saldainių fabriko "Viktorija" saldainių popierėlių rinkinys (1897–1914).

Būsimi pirkiniai

Rubrikoje apie Vilnių išsiskyrė tapybos darbai, kartu paskojantys ir labai įdomias istorijas – jie liko laukti savo pirkėjo. Pvz., dailininko Ben Ziono Zuckermano (1890–1944) kūrinyje "Žydų kapinės" (1919) vaizduojama sostinės vieta, kur dabar stovi Sporto rūmai. Pagal sukūrimo laikotarpį tai greičiausiai buvo vienas paskutiniųjų darbų, kuriame įamžintos sovietų dar nepaliestos senosios Šnipiškių žydų kapinės, kuriose ilsėjosi XVIII a. išminčius Vilniaus Gaonas Elijahu ben Solomon Zalmanas. Manoma, kad kūrinys galėjo būti eksponuojamas vienoje pirmųjų parodų Žydų tautos tarybos Kultūros sekcijos salėje / bute dabartinėje L.Sapiegos gatvėje Kaune. Kūrinys (pradinė kaina 220 eurų) liko neparduotas.

Neparduotas ir Bronislawo Jamontto (1886–1957) paveikslas "Kiemas Vilniaus žydų kvartale" (pradinė kaina 4 900 eurų). Drobės kitoje pusėje – inskripcija "Iš žymaus Vilniaus gydytojo Šmuelio Aleksandro Libo (1890–1970) kolekcijos". Manytina, kad iš studijuojančio dailininko darbą įsigijęs gydytojas juo papuošė savo namų, buvusių žydų kvartale, Pylimo g. 46, interjerą (dabar ten įsikūręs viešbutis). Vėliau Š.A.Libo su šeima pateko į getą, o iš ten jį išgelbėjo garsioji pasaulio teisuolių trijulė – kunigas Juozas Stakauskas, sesuo Marija Mikulska ir Vladas Žemaitis.

Savojo pirkėjo lauks skulptorius prof. Juozo Zikaro (1881–1944) sukurto gydytojos J.Montsevičienės antkapinio paminklo Petrašiūnų kapinėse Kaune gipsinis modelis – skulptūra "Ant kapo. (Sielvartas)", plaketė "Sūnus palaidūnas".

Kol kas didelio susidomėjimo nesukėlė ir Vytauto Kazimiero Jonyno (1907–1997), kai kurie Vytauto Kašubos (1915–1997) kūriniai, o Roberto Antinio (1898–1981) ir Vido Kranausko skulptūros iškeliaus į naujus namus.

Rašyti komentarą
Komentarai (1)

Anonimas

zmonems nera kur babkiu det

SUSIJUSIOS NAUJIENOS