Per didžiausią karštį į S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo 95 metų jubiliejaus šventę visgi atėję kauniečiai – geriausias liudijimas, kad dangaus pramogos Kaune gali turėti šviesią ateitį.
Pačiupinėti teko ne visiems
Į aerodromo šventę susirinkę kauniečiai mėgavosi reginiu vaiskiame danguje, o nuo kaitrios saulės slėpėsi po skrybėlėmis, medžių ar lėktuvų šešėlyje.
Nebuvo pavojaus ką nors pražiopsoti: "scenoje" – danguje – vieni orlaiviai keitė kitus, o aplink sukosi radijo bangomis valdomi aviamodeliai. Tad į aerodromą susirinkę žmonės niekur neskubėjo. Vieni gulinėjo ant žolės, suradę pavėsį, kiti sukiojosi apie skraidykles, treti fotoaparatais bandė įamžinti kone kiekvieną skraidantį daiktą, pamiršę apie saugumo taisykles. Ne vieną tokį smalsuolį organizatoriams teko išprašyti iš ten, kur žiūrovai nebuvo įleidžiami.
Kaip medus bites šventės publiką viliojo į eilę išrikiuoti įvairaus dydžio orlaiviai. Vieni kauniečiai juos tik apžiūrinėjo, kiti nesikuklino ir į vidų įsiropšti, trečius didesnių lėktuvų sparnai viliojo pavėsiu nuo kaitrios saulės. Tačiau laimė pačiupinėti tikrą lėktuvą teko tik tiems, kurie atėjo vos prasidėjus šventei. Po gero pusvalandžio smalsuoliai buvo išprašyti į apsaugine tvora atitvertą teritoriją. "Nežinia, kas ką pasukios, o paskui, kai reikės skristi, gali kilti pavojus", – draudimų prasmę aiškino S.Dariaus ir S.Girėno aerodromo direktorius Eugenijus Raubickas.
Lentelė, kviečianti paskraidyti, ir šalia jos įsikūrę žmonės neviliojo taip, kaip išrikiuoti lėktuvai. "Per dvi valandas tik du žmonės užsiregistravo skrydžiui", – pranešė vyras, kvietęs į šventę pažvelgti iš paukščio skrydžio. 50 litų – ir gali penkiolika minučių dairytis po Kauną iš lėktuvo AN-2. Jame telpa 12–13 žmonių. Vienas kitas šventės dalyvis domėjosi, ar galėtų kas nors nedideliu lėktuvu paskraidinti 2–6 žmonių kompaniją, tačiau nieko konkretaus nesužinojo.
Nori daugiau pramogų
"Skristi nebandysime, bet šiaip smagu į lėktuvus pažiūrėti", – dairydamasi į padangę pirmaisias įspūdžiasi dalijosi Vaida Jankauskienė. Netoliese gyvenanti moteris prisipažino ir paprastą dieną su dukromis užsukanti į aerodromą pažiūrėti lėktuvų.
"Aš nebijau skristi. Ir sraigtasparnius atpažįstu", – mamai antrino trimetė Viktorija. Paklausta, ką mano apie jubiliejų švenčiančio aerodromo ateitį, V.Sankauskienė nė nesuabejojo: jis privalo išlikti, nes yra vienas seniausių Europoje, bet turėtų būti geriau tvarkomas. "Galėtų čia atsirasti ir kokių nors kitokių pramogų, nes dabar suaugusiesiems gal ir įdomu tai, kas čia yra, o vaikams nėra ką veikti", – svarstė aleksotiškė. Ponia Vaida spėjo, kad paskraidymai orlaiviais dar ilgai nebus populiarūs – brangiai kainuojanti pramoga per sunkmetį neturi ateities.
Šalia aerodromo gyvenanti moteris tikino jau pripratusi prie lėktuvų skleidžiamo garso, ir pasigenda jo, kai dėl blogo oro lėktuvai nekyla.
"Jeigu kainos būtų mažesnės, galbūt žmonės užsuktų į aerodromą lėktuvais paskraidyti ar su parašiutu iššokti ne tik per šventes. Tokios pramogos pritrauktų į aerodromą daugiau žmonių", – svarstė po lėktuvo sparnu nuo saulės pasislėpęs studentas Marius Zakarauskas. Jo manymu, aerodrome galėtų būti rengiamos automobilių lenktynės, o didžiulę erdvę galima išnaudoti koncertams rengti.
"Nelabai gerai, kad aerodromas yra pačiame miesto centre, bet jeigu jau taip istoriškai susiklostė, jis čia turėtų likti", – įsitikinę Darius ir Vilma Naršaičiai. Jų nuomone, geriausia vieta tokiam objektui – šalia miesto. Kaip pavyzdį šie kauniečiai įvardijo Pociūnų aerodromą. Pasiteiravus, ar juos sudomintų aviatorių siūlomi pramoginiai skrydžiai, kitos pramogos, jeigu jų būtų ne tik per šventę, V.Naršaitienė prisipažino bijanti skristi, mieliau žiūri į ant žemės išrikiuotus lėktuvus. O jos vyras sakė, kad gal ir susigundytų.
Radijo bangomis valdomais lėktuvais besidomintis kaunietis Rimas Stankevičius aerodrome pasigenda restorano arba kavinės. "Jachtklubas prie Kauno marių – labai patraukli vieta, nes žmonės gali stebėti, kaip išplaukia ar parplaukia burlaiviai. O aerodrome būtų galima žiūrėti į kylančius ir besileidžiančius lėktuvus", – svajojo inžinierius konstruktorius. R.Stankevičiaus manymu, ateityje aerodromas klestės, jeigu bus sutvarkytas ir taps atviresnis visiems žmonėms.
Ateitis tik piešiama
Paklaustas, kaip aerodromas atrodys po 20 metų, jo direktorius E.Raubickas svarstė, kad po tiek laiko aerodrome jau veiks karinių oro pajėgų gelbėjimo postas, kuriame įsikurs sraigtasparnių bazė, ketinama įrengti daugiau įvažiavimo kelių į aerodromo teritoriją. Vienas jų turėtų būti iš Europos prospekto. "Senasis aeroklubo kompleksas turėtų būti atkurtas simbolišku adresu, menančiu 1933 m. – S.Dariaus ir S.Girėno g. 33. Atsiras daugiau paslaugų žmonėms", – dėstė E.Raubickas.
Direktorius neslepia – šiuo metu visiškai neišnaudota vakarinė aerodromo pusė. Ten šlapias dirvožemis, nėra jokių komunikacijų. Pietinė aerodromo pusė labai tinka aviacijos šventėms rengti, nes žiūrovams patogu stebėti orlaivius padangėje.
Apie restorano įrengimą esą jau svarstyta, tačiau tai kol kas tik idėja. Aerodromo direktoriaus manymu, jis galėtų atsirasti šalia Mokesčių inspekcijos, kad būtų prieinamas visiems žmonėms, o iš jo terasų būtų galima stebėti aerodromą ir lėktuvus.
Naujausi komentarai