Protesto akcija „Apginsime Audrių Valotką ir lietuvių kalbą“ Vinco Kudirkos aikštėje surengta ministerijai tiriant Valstybinės kalbos inspekcijos (VKI) viršininko A. Valotkos pasisakymus apie „čigonus“ ir „negrus“.
Kultūros ministerija trečiadienį paskelbė, jog VKI vadovo retoriką tyrusi komisija ministrei rekomendavo skirti A. Valotkai tarnybinę nuobaudą – pastabą.
„Gerbiamas ponas A. Valotka yra informuotas, jam yra išsiųstas įsakymas ir taip pat komisijos sprendimas“, – trečiadienį prie Vyriausybės žurnalistams sakė V. Aleknavičienė.
„Tai nėra nei atleidimas iš darbo, nei dar kažkas, tai yra pastaba, tai yra prašymas atkreipti dėmesį, kad viešuose pasisakymuose reikia nepamiršti, kad atstovauja valstybinei įstaigai, yra valstybės tarnautojas ir kad nereikėtų formuoti nuomonės“, – kalbėjo ji.
Anot ministrės, ji su protestuotojais nesusitiko, nes atvyko į Vyriausybės posėdį ir akcentavo, kad komisijos darbui įtakos protestas neturėjo.
„Nėra kalbama apie jokį susidorojimą, kaip aš ir minėjau, komisija yra sudaryta jau seniai po viešo A. Valotkos pasisakymo“, – sakė V. Aleknavičienė.
Ministrė taip pat sakė besivilianti, jog panašios situacijos dėl A. Valotkos pasisakymų nepasikartos.
„Šiuo atveju ir iškilo ta didžiausia diskusija, kuomet vadovas neapsiribojo vien terminų paaiškinimu, naudojimu mūsų tautosakoje, kur jie jau yra nuo senų laikų (...) (bet – BNS) valstybės tarnautojas neturėtų formuoti nuomonės ir naudoti, sakykime, gal įžeidžiančios leksikos“, – teigė ji.
Į protesto akciją trečiadienį susirinko apie 70 žmonių, savivaldybė buvo išdavusi leidimą susirinkti šimtui protestuotojų.
70-ies protestuotoja Dalia BNS sakė, kad jos netenkina dabartinė lietuvių kalbos situacija, o A. Valotką vadina vienu iš jos gynėjų.
„Einu per Vilnių, raskit lietuvišką užrašą. Ar yra kur nors Gedimino prospekte? Nėra. (...) Norisi, kad mūsų kalba, mūsų didžiulė vertybė išliktų, kaip išliko amžių amžius, taip ir toliau nepranyktų. (...) A. Valotka yra vienas iš žmonių, kuriam rūpi lietuvių kalba“, – kalbėjo ji.
Savo ruožtu 64-erių protestuotoja Sigita Dingailė BNS sakė, kad nuobaudą skyrusi ministrė „daro didžiulę nuodėmę, didžiulę žalą Lietuvos valstybei“.
„Giname lietuvių kalbos vartoseną. (...) Lietuvių kalbos specialistą, vadovaujantį institucijai, ginančiai lietuvių kalbą, visai ne specialistai bando jam pasakyti, kad jis neteisingai ją gina. Aš manau, kad tai yra absurdas“, – sakė ji.
Organizatoriai prieš protestą pranešė, jog be A. Valotkos, anot jų, buvo persekiojama ir mokytoja Alina Laučienė bei ragino nutraukti lietuvių kalbos gynėjų politinius persekiojimus.
BNS skelbė, kad tyrimas ministerijoje buvo atliekamas nuo kovo pabaigos, A. Valotkai LRT naujienų portalui komentuojant ginčą, kilusį dėl Kaune įsikūrusios augalų parduotuvės „Čigono daržas“, pareiškus, jog galima sakyti ne tik „čigonas“, bet ir „negras“.
„Žodis „negras“ yra normalus, leistinas žodis. Teismas tą yra seniai konstatavęs. Aš matau, kaip indoktrinuoti studentai, ypač Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto, (...) jiems tiesiog mėšlungis lūpas surakina, jeigu bando ištarti žodį „negras“. Tai yra geras, normalus žodis“, – teigė A. Valotka.
„Žodis „čigonas“ yra senas, tradicinis, geras žodis. Man atrodo, kad tai germanizmas, nuo Zigeuner kilęs. Man tie teiginiai, kad jų bendruomenė nenori šito žodžio, yra visiškai neįtikinami. Atsidarykite Tautinių mažumų departamento puslapį ir suraskite, kaip vadinasi jų tautinė bendrija. (...) Jie patys savo bendriją yra pavadinę „Čigonų laužas“, – portalui kalbėjo jis.
Reaguodama į šiuos teiginius ministrė V. Aleknavičienė teigė, jog kategoriškai nepritaria A. Valotkos išsakytai nuomonei ir pabrėžė, jog valstybės įstaigos vadovas turėtų atsargiai reikšti poziciją, nes ji formuoja visuomenės požiūrį.
Kalbos inspekcijos vadovas ne kartą yra sulaukęs buvusio kultūros ministro liberalo Simono Kairio kritikos dėl savo viešų pasisakymų ir raginimo trauktis iš pareigų. A. Valotkai taip pat skirtos dvi pastabos.
Viena – už tai, kad dalyvaudamas konferencijoje REDA pareiškė, jog pavežėjai Lietuvoje kalba „kažkokiomis čiurkų kalbomis“. A. Valotka vėliau teigė norėjęs pasakyti „tiurkų“, tačiau netinkamai ištarė šį žodį. Kita – už tai, kad LRT radijo laidoje Vilniaus rajone gyvenančių lenkų tautybės gyventojų norą turėti užrašus gimtąja kalba jis palygino su situacija rusų okupuotame Ukrainos Donbaso regione.
Nuo 1990-ųjų veikianti Valstybinė kalbos inspekcija prižiūri, kaip laikomasi Valstybinės kalbos įstatymo, Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nutarimų ir kitų teisės aktų, nustatančių valstybinės kalbos vartojimo ir taisyklingumo reikalavimus.
Ji taip pat konsultuoja piliečius, valstybės ir savivaldybių institucijas bei verslo įmones kalbos vartojimo ir taisyklingumo klausimais, atlieka prevencinį darbą informuojant, šviečiant visuomenę.
(be temos)