Kuo daugiau žmonių supažindinti su lietuviškais amatais ir skatinti pačių amatininkų verslumą. Tokius tikslus kelia vakar sostinėje pristatyto projekto iniciatoriai.

Menininkai ir vadybininkai

Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra su Vilniaus amatininkų asociacija pristatė projektą "Amatininkystės naujovės verslo politikoje".

Vilnių dalyvauti programoje pakvietė Florencijos savivaldybė. Projektu bus siekiama gaivinti ir skatinti amatininkystę, tobulinti amatininkų verslumo įgūdžius, užmegzti ryšius su Europos šalių amatininkais.

Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentės Indrės Rutkauskaitės teigimu, amatininkai dabar susiduria su dilema – gaminti serijinius pigesnius dirbinius ar brangesnius kokybiškus.

"Lietuviai galbūt neturi pinigų tiems brangesniems kūriniams pirkti, o dėl turistų yra kita bėda – nėra geros rinkodaros, nėra vystomos geros reklamos", – amatininkų verslo problemas vardijo I.Rutkauskaitė.

Vilniaus miesto savivaldybės Ekonomikos ir investicijų departamento Verslo licencijavimo ir leidimų skyriaus vedėjas Marius Skarupskas pritarė, kad amatų srityje būtina vystyti rinkodarą.

"Amatininkai įdeda dvasios į kūrinius, bet juos dar reikia ir parduoti", – sakė jis. "Reikia pasimokyti verslo skatinimo amatų srityje. Juk amatininkai – ne ekonomistai, daug dalykų jiems tiesiog būtų nauja", – pritarė Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriaus pareigas laikinai einanti Jūratė Raugalienė.

Šiuo metu nemažai amatininkų dirba su verslo liudijimais. "Amatininkai, kurie yra įstoję į asociaciją kaip fiziniai asmenys, dirba su verslo liudijimais, vykdo individualią veiklą arba dirba pagal autorines sutartis. Daug amatininkų yra įkūrę viešąsias įstaigas arba uždarąsias akcines bendroves ir yra įstoję į asociaciją kaip juridiniai asmenys. Amatininkų organizacijos dirba keliomis kryptimis: jos turi tautinio paveldo sertifikatą ir pristato tautodailę, taip pat pristato tam tikrus laikotarpius, tokius kaip viduramžiai ar Renesansas, ir yra sekcija amatininkų, kurie pristato šiuolaikinius gaminius pagal poreikį", – aiškino Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė.

M.Skarupskas pridūrė, kad amatininkams padaryta 50 proc. nuolaida verslo liudijimams įsigyti.

"Amatininkas nėra vien tas, kuris savo rankomis sukuria dirbinį. Jis yra ir savo darbų vadybininkas, ir veiklos organizatorius, ir studentų praktikos vadovas, mokytojas", – sakė I.Rutkauskaitė.

Žingsnis po žingsnio

Galerijos-dirbtuvės "Meno niša" juvelyrė Marytė Gurevičienė projekto pristatymo konferencijoje pasidalijo amatininkų pečius slegiančiais rūpesčiais.

"Susikūrus auksakalių gildijai, buvo sunku gauti patalpas. Jas remontuoti turėjome iš savo lėšų. Kultūra juk nėra ta sritis, kur daromas "biznis", ji reikalauja supratimo ir palaikymo. Žingsnis po žingsnio gavome truputėlį paramos, kad pastato išvaizda būtų bent patrauklesnė. Tačiau visa kita gula ant mūsų pečių, o mus palaiko tik vis dar rusenantis entuziazmas. Kartais jaučiame nuovargį ir nusivylimą, kad dėmesio skiriama labai mažai", – sakė M.Gurevičienė.

Juvelyrė pasakojo, kad turi tam tikrą privilegiją mokėti "labai mažytę" patalpų nuomą, tačiau tūkstantinės sąskaitos už šildymą ir kitas paslaugas džiaugtis neleidžia. "Tai yra buitis, bet ji labai skaudi. Nelabai kam esame Lietuvoje įdomūs, nors esame įdomūs atvažiuojantiems iš užsienio", – sakė menininkė.

Nepakankama, M.Gurevičienės įsitikinimu, yra ir edukacinių programų plėtra. "Žmonės gali ateiti, jiems papasakojame, kaip viskas daroma, tačiau kas iš to? Jie nori prisiliesti, patys išbandyti amatą, o kiekvienas prisilietimas kainuoja. Mokykloms taip pat neskiriama lėšų būtent tokiems dalykams. Tačiau tikiuosi, kad reikalai pasitaisys. Jeigu savivaldybė mus matys kaip vėliavėlę, kuri ne tik puoselėja, bet ir propaguoja Vilniaus kultūrą, manau, kad viskas bus gerai", – viltinga gaidele kalbą užbaigė juvelyrė.

Arčiau žmogaus

Projekto įgyvendinimo laikotarpiu Lietuvos amatininkai stengsis pasimokyti iš kuo daugiau užsienio šalių gerosios praktikos pavyzdžių, lankysis kitų šalių menininkų ir amatininkų dirbtuvėse; bus organizuojami teminiai vizitai, rengiami mokymo seminarai, amatų atgaivinimo istoriniuose miestuose planai. Per trejus metus bus surengti aštuoni tarptautiniai teminiai seminarai.

Vilniaus dailiųjų amatų asociacijos prezidentė I.Rutkauskaitė vylėsi, kad projektas padės vykdyti asociacijos uždavinius vienyti ir reprezentuoti amatų atstovus. Artimiausiuose asociacijos planuose – įkurtuvės ir mugė.

"Asociacija planuoja įsikurti Savičiaus gatvėje, buvusiose galerijos "Aukso avis" patalpose. Jose bus įkurtas Vilniaus amatų centras. Be to, rugpjūtį organizuojama Baltramiejaus mugė, kurioje amatai reprezentuojami per miestietišką kultūrą", – artimiausius planus vardijo I.Rutkauskaitė.

Informacija apie projektą

2012–2014 m. įgyvendinamam projektui iš Europos regioninio plėtros fondo skiriama 125 tūkst. eurų (apie 430 tūkst. litų).

Projekte "Amatininkystės naujovės verslo politikoje" (INNOCRAFTS) dalyvauja 15 partnerių – institucijų iš 11 Europos šalių: Florencijos savivaldybė (Italija), Toskanos savivaldybių asociacija (Italija), Prancūzijos nacionalinis menų ir amatų institutas, Reimso savivaldybė (Prancūzija), Andalūzijos paveldo visuomeninis fondas (Ispanija), Bistricos savivaldybė (Rumunija), Regiono savivaldybių asociacija (Bulgarija), Burgaso savivaldybė (Bulgarija), Barselonos prekybos rūmai (Ispanija), Aakto universiteto meno ir dizaino mokykla (Suomija), Rygos savivaldybė (Latvija), Airijos amatų taryba, Budapešto įmonių agentūra (Vengrija), Slovakijos pramonės ir prekybos rūmai, Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra.

Projektas INNOCRAFTS yra Europos teritorinio bendradarbiavimo tikslo programos INTERRED IVC dalis.

Vilniaus dailiųjų amatų asociacija vienija 21 narį.