Trieiliai japoniški eilėraščiai po Vilnių pasklido lyg virusas. Iš beveik dešimties tūkstančių atsiųstų haiku komisijai teko sunkus uždavinys išrinkti du geriausius.
Visus metus Lietuvos žmonės kūrė trieilius Vilniui: apie jo gyvenimą, žmones, kasdienybę, žavias ir kartais bauginančias akimirkas. Atėjo laikas išrinkti geriausius. “Tai buvo pati subjektyviausia komisija pasaulyje ir užtikrinu, kad nepritarsite mūsų sprendimui, nes neišvengiamai rėmėmės subjektyviomis nuostatomis Vilniaus atžvilgiu”, – šypsodamasis kalbėjo projekto idėjos autorius filosofas Kristupas Sabolius.
Tačiau pasipiktinusių nebuvo. Adomo Mickevičiaus bibliotekos Bendrojoje skaitykloje susirinkę poezijos gerbėjai mielai klausėsi haiku ir audringai palaikė renginyje dalyvaujančią grupę “MIR Project”. Daugiausia haiku buvo apie socialinio gyvenimo atspindžius, garsias Vilniaus vietas, nemažai jų gimė važiuojant viešuoju transportu ar geriant rytinę kavą.
Tarp entuziastų, garsiai skaičiusių haiku, buvo ir gerai visuomenei pažįstamų veidų. Kitų autorių eilėraščius skaitė aktorius Vidas Bareikis, o Rimas Šapauskas neatsispyrė pagundai šiek tiek nusižengti taisyklėms ir padeklamuoti savą. “Įkinko “Pravda” į visokias veiklas, neatsisakau”, – pralinksmino susirinkusią publiką jis.
Geriausiais haiku buvo pripažinti Jono Lakevičiaus “Senutės langas / paberia kruopas žemyn / sparnų plazdesys” ir Tomo Čepaičio “Štai Petras Repšys / su šuniu išeina iš / “Freskų” ir kosti”. Pastarojo haiku autorius prisipažino, kad jam pačiam šis eilėraštis net nelabai patiko, tačiau vis tiek džiaugėsi kaip apdovanojimą gavęs kelionę į šių metų Europos kultūros sostinę Liverpulį.
Naujausi komentarai