Argumentas – karinis tranzitas Pereiti į pagrindinį turinį

Argumentas – karinis tranzitas

2008-08-13 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Rusijos karinio tranzito ribojimas – kraštutinė, bet įmanoma Lietuvos priemonė tramdant Maskvos agresiją prieš Gruziją.

Savo teritorijoje Rusijos karinio laivyno bazę turinti Ukraina šiomis dienomis pareiškė, kad į Sevastopolio uostą nebus įleidžiami rusų laivai, dalyvavę akcijoje prieš Gruziją. Maskva pasipiktino tokiais ukrainiečių planais, tačiau, regis, iš Sevastopolio nesiunčia savo laivų į karo veiksmų zoną Gruzijos pakrantėje.
Karinėje srityje Lietuvos santykiai su Rusija yra specifiniai. Per Lietuvą vyksta karinis rusų tranzitas į Kaliningrado sritį ir iš jos.
Lietuvių politikai prabilo, kad oficialusis Vilnius galėtų sustabdyti arba bent jau apriboti karinio tranzito apimtį, kol Rusija visiškai nutrauks agresiją prieš suverenią Gruziją. Tarptautinės teisės specialistai sutinka, kad egzistuoja galimybė pagrasinti Rusijai tokiu "vėzdu".

Siūlo imtis priemonių

"Turime nedelsdami ir neribotam laikui sustabdyti bet kokį oro ar geležinkelio karinį Rusijos tranzitą per Lietuvos teritoriją iki Rusija nutrauks agresiją prieš Gruziją ir išves visas ginkluotąsias pajėgas iš suverenios valstybės", – pareiškė opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų narys, Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pavaduotojas Audronius Ažubalis.
Pasak opozicijos politiko, Maskvą paveikti būtų galima ir stabdant ES vizų supaprastinimo tvarkos Rusijai programos vykdymą, užšaldant ES ir Rusijos derybas dėl partnerystės susitarimo.
"Rusijos veiksmai prieš Gruziją buvo iš anksto suplanuoti, sąmoningai išprovokuoti. Tai rodo intensyvi, gerai suderinta propaganda, primenanti sovietų laikus, akcijai parinktas laikas – olimpiada, Vakarų politikų atostogos", – pareiškė konservatorė Rasa Juknevičienė.
"NATO neturi laukti gruodžio dėl narystės veiksmų plano Gruzijai ir Ukrainai. Šis klausimas turi būti svarstomas dabar", – pridūrė ji.

Komiteto vadovas bijo

URK pirmininkas socialdemokratas Justinas Karosas sakė, kad sustabdyti karinio Rusijos tranzito per Lietuvą tiesiog neįmanoma. Parlamentaras teigė, jog jeigu Lietuva imtųsi stabdyti Rusijos tranzitą per savo teritoriją, būtų išprovokuota rusų agresija.
"Naudodami tokį variantą mes paruošime Rusijai pretekstą Kaliningrado interesus ginti panašiu būdu, kaip tai daroma Pietų Osetijoje ar Gruzijoje", – sakė politikas.
Be to, pasak J.Karoso, Lietuva yra saistoma sutarčių su ES ir Rusija, tranzitas fiksuotas, "todėl tai nėra toks paprastas dalykas", kaip įsivaizduoja opozicija.
Valdančiosios Naujosios sąjungos narys, buvęs užsienio reikalų ministras Antanas Valionis irgi nepritarė tokiam A.Ažubalio siūlymui. Seimo pirmininkas Česlovas Juršėnas nekomentuoja, ar Lietuvai reikėtų stabdyti karinį Rusijos tranzitą.
Opozicijos atstovai bandė šį klausimą svarstyti vakar surengtame neeiliniame URK posėdyje, tačiau komiteto pareiškime nebeliko nuostatos dėl galimybės nutraukti ar apriboti tranzitą. Posėdyje dalyvavęs užsienio reikalų ministras Petras Vaitiekūnas nekomentavo opozicijos siūlymų, tačiau neoficialiais duomenimis, pasisakė prieš galimybę oficialiai svarstyti nutraukti tranzitą.

Ribojimas – paskutinė priemonė

Kita vertus, neoficialiuose pokalbiuose politikai neneigia, kad Lietuva galėtų pasilaikyti tokią galimybę savo argumentų arsenale, jei Gruzijoje kiltų dar didesnė krizė.
Tarptautinės teisės specialistas Dainius Žalimas taip pat neigia J.Karoso pareiškimus, esą Lietuva rusų karinio tranzito klausimais yra saistoma įsipareigojimų ES. "Tai dvišalis Lietuvos ir Rusijos sutartimis reguliuojamas klausimas, tikrai neįeinantis į įsipareigojimų ar susitarimų su ES paketą", – pabrėžė D.Žalimas.
Todėl, pasak jo, Lietuva, kaip susitarimo dėl karinio tranzito su Rusija viena šalių, gali kelti klausimus, susijusius su tuo susitarimu. "Teisiškai konfliktas Gruzijoje ir karinis tranzitas per Lietuvą, žinoma, nelabai susiję dalykai. Bet politiniu požiūriu, jeigu iš tiesų spaudimas Gruzijai pasiektų kritinę ribą, rusų karinio tranzito per Lietuvą ribojimas galėtų būti svarstomas kaip priemonė", – aiškino teisininkas.
Pasak jo, Lietuva yra sutarusi su Rusija dėl jos karinio tranzito pagal tam tikras taisykles, tačiau jokių tarptautinio masto įsipareigojimų tai daryti bet kokiomis sąlygomis Lietuva nėra davusi. "Jeigu pajėgos, kurios tranzitu vyksta per Lietuvą, panaudojamos karinei agresijai prieš trečią šalį, tai gali tapti tam tikru svertu griežčiau kalbant su agresoriumi", – įsitikinęs D.Žalimas.

Sykį grasinimai nepadėjo

Teisininkas priminė, kad Lietuva jau kartą grasino Rusijai peržiūrėti karinio tranzito apimtį. "Tai buvo prieš porą metų, kai rusai, dėl, kaip įtariama, politinių priežasčių nutraukė naftos tiekimą Mažeikiams "Družbos" naftotiekiui. Tuomet vienas lietuvių diplomatas išsikvietęs rusų atstovus pagrasino riboti karinį tranzitą, jeigu nafta nebus vėl tiekiama", – sakė D.Žalimas.
Jis abejoja, ar tuomet derėjo viešinti tokį Lietuvos grasinimą. "Nežinau, ar buvo gerai padaryta, kad ši galimybė buvo "išnešta" visuomenei. Manau, kad tai turėjo likti uždaroje diplomatinėje virtuvėje", – teigė teisininkas.
Lietuvos grasinimai peržiūrėti Rusijos karinio tranzito apimtį prieš kelerius metus nieko nedavė. "Družbos" naftotiekis iki šiol stovi "užakęs".

Informacija slepiama

Lietuvos institucijos neatskleidžia, kokios apimties yra Rusijos karinis tranzitas per mūsų šalies teritoriją.
Dienraščio žurnalistams vakar teko visą dieną teirautis Krašto apsaugos, Užsienio reikalų ministerijos ir Kariuomenės vadovybės atstovų, kas galėtų suteikti informaciją apie tranzito apimtį 2007 m. arba šių metų pirmą pusmetį. Pareigūnai iš pradžių nesakė, kad šie duomenys slapti ar neskelbtini, bet kratėsi atsakomybės dėl jų paviešinimo, siuntinėjo vieni pas kitus.
Galų gale darbo dienos pabaigoje paaiškėjo, kad informacija apie tranzito apimtį nebus suteikta, nes tam esą neduotas jokio aukštesnes pareigas einančio valdininko leidimas. Leista suprasti, kad tokio pobūdžio žinios gali būti įslaptintos.
Tranzitu per Lietuvą į Kaliningradą ir iš jo vežama ne tik ginkluotė, karininkai ir privalomosios tarnybos kareiviai, bet maistas rusų eksklave dislokuotiems daliniams, degalai, amunicija, baldai, statybinės medžiagos ir kitokie kroviniai.

Daugiau naujienų