Pagrindinėje Vilniaus avarinėje tarnyboje "Avarija" pirmadienį nedirbo nė viena dispečerė. Į gyventojų skambučius nuo šiol atsakinės meistrai.

Gali atskirti, kas rimta

Surinkus trumpąjį tarnybos numerį 1355, atsakiklio moteriškas balsas pranešė, kad visi operatoriai užimti. Buvo paprašyta palaukti, telefono ragelyje pasigirdo muzika. Po maždaug pusės minutės atsiliepė vyras: "Avarija", Andriuškevičius klauso."

Paklaustas, ar atvyktų į pagalbą, vyriškis ėmė kamantinėti, kas atsitiko. Detalių klausimų neišvengs nė vienas nelaimės ištiktas ir į "Avariją" paskambinęs miestietis. Iš atsakymų bus susidaromas įspūdis apie nelaimės mastą, o tada sprendžiama, į kurį objektą važiuoti pirmiausia.

"Skubėsime ten, kur įvykis baisiausias. Spręsime pagal savo intuiciją, žmonių intonaciją. Turime patirties, galime atskirti, kur rimta bėda, o kur labiau išgąstis", – aiškino laikinai bendrovės "Avarija" direktoriaus pareigas einantis Česlovas Šeža.

Iki pirmadienio "Avarijoje" pamainomis dirbo aštuonios dispečerės – po dvi vienoje pamainoje. "Juk suprantate, reikia ir į tualetą nueiti, o kas, jei būtent tuo metu skambintų žmogus", – svarstė Č.Šeža.

Šiandien dispečerių darbą atlieka keturi meistrai – jie priims skambintojų paraiškas ir perduos vyriausiajam pamainos meistrui. Šis jau spręs, kur vykti ir kokius specialistus siųsti.

Pasirinkimas nedidelis. Be to, kad atleido visas dispečeres, iš buvusių dvylikos iki šešių sumažėjo ir budinčių brigadų skaičius. Teliko keturi santechnikų ekipažai ir po vieną elektrikų ir suvirintojų. Kiekviename ekipaže dirba po du žmones.

Prašo supratingumo

"Sakau atvirai, kol kas pas mus jovalas – dar patys nepripratome prie padėties", – prisipažino Č.Šeža. Jis apgailestavo, kad "Avarija", kaip pirmąją pagalbą teikianti tarnyba, netenka prasmės.

"Labai dėl to išgyvename. Anksčiau su darbininkais važiuodavo ir meistras, kuris prižiūrėdavo darbus. Dabar jis turės atsakyti į gyventojų skambučius ir darbus kontroliuos telefonu – teirausis gyventojų, ar liko patenkinti darbų kokybe", – aiškino Č.Šeža.

Tarnybos darbuotojus žeidžia gyventojų priekaištai, kad jie per lėtai reaguoja, neskuba iškviesti. "Suprantame, kad tiems, kurie skambina, kiekviena sekundė atrodo kaip amžinybė. Tačiau prašome supratimo: anksčiau galėdavome vienu metu išsiųsti kelias brigadas į skirtingas miesto vietas šalinti gedimų, o dabar turėsime rinktis, kam padėti pirmiausia. Santechnikų dar turime keturis ekipažus, bet elektrikų ir suvirintojų – tik po vieną. Vadinasi, jie į objektus važiuos rotacijos principu – iš vieno darbo į kitą", – pasakojo Č.Šeža.

Paslaugi gali brangti

Nors "Avarijos" paslaugų kokybė iš esmės prastėja, darbų kainos gali gerokai pabrangti –iškviesti tarnybą vidutiniškai esą gali kainuoti ne 70, o 140 litų.

"Mes pašaliname gedimus, o pinigus paskui turime išsiieškoti, nes žmonėms kažkodėl atrodo, kad mūsų paslaugos nemokamos", – sakė laikinasis "Avarijos" direktorius.

Darbuotojams bendrovė skolinga apie 2,7 mln. litų algų, dar 730 tūkst. litų reikia išeitinėms kompensacijoms atleistiems darbuotojams išmokėti.

Į finansinę duobę savivaldybės įmonė "Avarija" pateko po to, kai šių metų miesto biudžete tarnybai išlaikyti numatyta rekordiškai mažai lėšų.