Trečias bandymas gaivinti nepavykusią idėją, mažiau šansų smulkiesiems verslininkams ir grėsmė, kad visu šiuo reikalu vėl susidomės Konkurencijos taryba. Bet rinkimams besiruošiančiam sostinės merui visa tai – nė motais.

Rinkimai – tik sutapimas?

Vakar Vilniaus miesto savivaldybėje dar kartą pristatyta, kad grįžta oranžiniai dviračiai. Konkursą laimėjusi lauko reklamos bendrovė "JCDecaux" dviračių sistemą diegs mainais už lauko reklamos plotus.

2001 m. į sostinės gatves išdardėjo 840 oranžinių dviračių, skirtų miestiečiams, ir 160 rožinių dviračių, skirtų viešbučiams ir regioniniams parkams.

271,4 tūkst. litų rėmėjams kainavęs projektas žlugo. 2001 m. Vilniuje atsiradę oranžiniai dviračiai netrukus ėmė dingti ir idėja per dvi savaites patyrė visišką fiasko. Išliko tik šiek tiek rožinių dviračių. Tiesa, nors akcentuojama, kad dviračiai pirkti iš rėmėjų lėšų, bet stovų įrengimą ir ženklinimą finansavo savivaldybė.

"Projektas buvo paremtas tikėjimu, kad galime būti geri miestiečiai", – apie tai, kad pirmieji dviračiai nebuvo apsaugoti nuo vagysčių, vakar pristatydamas naujos kartos oranžinius dviračius pripažino Vilniaus meras Artūras Zuokas.

2007 m., mėnesį prieš savivaldos rinkimus, žadėta grąžinti oranžinius dviračius. Sakyta, kad pavogti juos bus daug sunkiau. "Man labai nepatinka, kai kas nors nepasiseka, tad norisi, kad pasisektų", – kodėl vėl grįžo prie tos pačios minties, vienai televizijos laidų tuomet sakė A.Zuokas. Tačiau naujai išrinkta miesto taryba projekto išvis nepatvirtino.

Dabar, spalio 1 d., likus vos porai savaičių iki Seimo rinkimų, A.Zuokas spaudos konferencijoje vėl paskelbė apie oranžinių dviračių grįžimą į Vilnių. Jo paties teigimu, tokios naujienos prieš pat Seimo rinkimus – tik sutapimas.

Nekainuos, bet kainuos

Numatyta, kad nuo 2013 m. pavasario iš viso Vilniuje veiks 36 oranžinių dviračių nuomos punktai, kuriuose bus 350 dviračių. Atsiskaityti bus galima banko kortele arba vilniečio kortele. Dviračių mainų sistemą numatoma pradėti diegti 2013 m. pavasarį. "Dėl to neturėtų būti nesklandumų, daugelyje Europos miestų ji veikia", – paklaustas, ar nepasikartos stringančios viešojo transporto e. sistemos istorija, sakė A.Zuokas.

Nuomos punktų terminaluose ar telefonu bus galima matyti, kiek yra laisvų dviračių ir stovų. Patys dviračiai esą bus gerokai tvirtesni ir labiau apsaugoti nuo vagių nei jų pirmtakai.

Viskas skambėtų tikrai gražiai, jeigu ne nuolatinis akcentavimas, kad vilniečiams tai nekainuos nė lito. "Dviračių sistema Vilniaus miesto savivaldybei nieko nekainuos", – tvirtinama ir projekto pristatyme, tą patį atkakliai kartoja ir meras.

Projektas suplanuotas 15-ai metų, per kuriuos planuojama investuoti 7 mln. eurų.

Altruizmas? Ne. Iš tiesų dviračių sistema diegiama mainais į pajamas už lauko reklamą, o tai reiškia į miesto biudžetą negautas už reklamą pajamas ir galbūt dar didesnę vienos privačios įmonės veiklos plėtrą. "Toks verslo modelis, kai lauko reklamos bendrovės gali pirkti tokią sistemą, gaudamos papildomas pajamas iš lauko reklamos", – sakė A.Zuokas.

Neblogas kąsnelis

Įmonei "JCDecaux" Vilniuje gerai sekėsi ir anksčiau. "JCDecaux Lietuva" Vilniuje turi 869 lauko reklamos objektus. Vilniaus išorinės vaizdinės reklamos rinkoje, kuri sudaro apie 80 mln. litų per metus, tai tikrai neblogai. Bendrovės stenduose pastaruoju metu – kontroversiškos A.Zuoko vadovaujamo judėjimo TAIP reklamos, susijusios su rinkimais į Seimą.

2011 m. kitų rinkos dalyvių interesus net teko ginti Konkurencijos tarybai. 2011 m. gegužę taryba pripažino, kad Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2010 m. liepos 14 d.sprendimas, kuriuo pritarta ne konkurso būdu išduoti bendrovėms "Clear Channel Lietuva", "Baltijos vaizdinė reklama", "JCDecaux Lietuva" leidimus įrengti ir eksploatuoti išorinę reklamą ant daugiau kaip 200 Vilniaus savivaldybei priklausančių ar valdytojo teise valdomų objektų, pažeidė Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimus.

Šių metų liepą Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas pripažino pagrįstu Konkurencijos tarybos nutarimą. Savivaldybė, anot teismo, šiems trims ūkio subjektams nepagrįstai suteikė teisę bendrai valdyti daugiau nei 90 proc. minėtų objektų Vilniuje.

Verslininkai – nesvarbu

Stebina ir siūloma dviračių nuomos kainodara. Pirmoji valanda būtų nemokama, antra – 10 litų, toliau kiekviena kita – 15 litų. "Kainodaros tikslas yra ne gauti pajamų, o siekti, kad miestiečiai naudotųsi dviračiais kaip susisiekimo priemone", – aiškino meras.

Atrodytų, visai žavu kuo nors naudotis nemokamai, bet iš tiesų neapskaičiuota, kiek kainuos toks rinkos sąlygų iškraipymas.

Populistinių pareiškimų nevengiantis A.Zuokas ir oranžinių dviračių kontekste bandė atrodyti geras visiems. "Suprantama, kad prioritetas – visuomenės gėris, bendrasis gėris, o ne galbūt vienos ar kitos bendrovės pajamos", – paklaustas, ar įvertinta, kaip siūlomos nemokamos valandos paveiks verslą mieste daugėjant dviračių nuomos punktų, sakė meras.

Tačiau ar ne iš verslo ir kuriama miesto gerovė, pildomas miesto biudžetas? "Nesuprantu, kodėl miesto valdžia užsiima dviračių nuomos verslo žlugdymu. Manau, kad turėtų skatinti privatųjį verslą. Sako, kad nekainuos, bet pagal konkursą tai yra reklamos dalis, ir miesto biudžetas praras bent milijoną litų rinkliavos. Vadinasi, savivaldybei pinigų nestinga? O jeigu dar padarys nemokamai valandą nuomos (dviračių nuomos punktų savininkai – red. past.), turėsime uždaryti verslą ir užsiimti kuo nors kitu", – sakė Lietuvos dviratininkų bendrijos atstovas Frankas Wurftas.

Vis dėlto gali būti, kad miesto verslininkų – vis daugėjančių privačių dviračių nuomos punktų savininkų – interesus bus galima apeiti: oranžinius dviračius žadama paskelbti viešojo transporto dalimi. "Orientuojamės į tai, kad tai yra viešojo transporto sudedamoji dalis, papildoma paslauga, siekiant sumažinti spūsčių Vilniaus miesto centrinėje dalyje", – sakė meras.

Dviračių nuomos kainodarą dar turės patvirtinti savivaldybės taryba.

Nuomos sistema

Veikia 26 pasaulio miestuose, tarp jų Briuselyje, Paryžiuje, Dubline, Vienoje, Liuksemburge, Geteborge, Liublianoje.

Kai kuriuose iš jų, pavyzdžiui, Olborge (Danija), Krokuvoje (Lenkija) ir Burgose (Ispanija), dviračių nuomos sistemą iš dalies finansavo ES.

Skirtingų miestų sistemos yra laimėjusios nemažai tarptautinių apdovanojimų.