„Matant mūsų teisinę bazę, migracija yra paleista visiškai savieigai, yra niekaip nereguliuojama, tiek su leidimais laikinai gyventi, tiek su leidimais nuolat gyventi, kalbos mokymosi privalomumas praktiškai nėra kontroliuojamas“, – ketvirtadienį LRT radijuj teigė sostinės meras.

Pasak jo, būtini teisiniai pokyčiai, kurie leistų valdyti migracijos procesą.

„Reikalingas teisinės bazės pakeitimas, kad mes galėtume reguliuoti migracijos srautus, kiek mes įsileidžiame darbo jėgos, kas jie (migrantai – BNS) yra, kaip yra su šeimų vėlesniu įsileidimu“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Meras akcentavo, kad reikia nepakartoti tų klaidų, kurias padarė Vakarų valstybės.

„Matant, kad Lietuvoje migracijos skaičiai yra augantys, darbo migrantai įsikuria vis dažniau, labai svarbu šituos procesus kontroliuoti. Turėti visą tą patirtį, kurią Vakaru valstybės ir miestai (turėjo – BNS) prieš kelis dešimtmečius ir nepakartoti tų klaidų, kurios gali lemti tų dalykų, kurių kiti miestai Vilniui pavydi, praradimą. Turiu omenyje saugumą, estetinę pusę, kaip miestas yra patogus yra gyventi“, – kalbėjo Vilniaus meras.

Mero teigimu, svarbu sukontroliuoti migracijos procesus, kai jie yra neseniai prasidėję.

„Tos pamokos yra žinomos. Labai svarbu toje pradinėje stadijoje, kai pas mus darbo imigrantų procesai tik prasideda, juos valdyti, nepaleisti, kontroliuoti, kad tų klaidų nepakartotume. Nėra procesai nuvažiavę, kad jie būtų nevaldomi, bet labai svarbu ir toje pradžioje turėti teisingus įstatymus, kad jie reguliuotų tinkamai migraciją, kad (...) nereikėtų gailėtis“, – kalbėjo politikas.

Kaip rašė BNS, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) pirmininkas socialdemokratas Rimantas Sinkevičius trečiadienį po uždaro komiteto posėdžio teigė, jog Lietuvoje daugėjant migrantų, auga ir su tuo susijusios grėsmės.

Jo teigimu, išklausę suinteresuotų pusių atstovus komiteto nariai sutarė, kad būtina laiku imtis priemonių užkardyti tas grėsmes.

Migracijos departamento duomenimis, šiuo metu leidimus gyventi Lietuvoje turi beveik 215 tūkst. užsieniečių iš trečiųjų šalių. Daugiausia jų – beveik 79 tūkst. – sudaro ukrainiečiai, per 50 tūkst. yra baltarusių, beveik 14 tūkst. rusų, daugiau kaip 10 tūkst. uzbekų, 7,7 tūkst. indų, 6,5 tūkst. tadžikų.