Viešojo transporto stotelėse dar 2008 m. įrengtos švieslentės neatlaikė žiemos šalčių. Tačiau jau įkopėme į vasarą, o švieslenčių rėmai dar kabo be ekranų. Šalčiai pakenkė nepataisomai?

Priemonės tik laikinos

Šalčiai išbalansuoja švieslenčių ekranų darbą. Tačiau Vilniaus savivaldybės Informacinių technologijų (IT) skyriaus vedėjas Rimvydas Jančiauskas užtikrino, kad švieslentės jau reanimuotos. Šiuo metu jos ilsisi pas tiekėjus, o miesto IT specialistai laužo galvas, kaip moderniems įrenginiams užtikrinti nenutrūkstamą elektros tiekimą.

"Didžioji dalis keitiklių, transformatorių, kurie keitė galingumą, yra sugedę. Su tiekėjais ieškome išeičių, ką daryti, kad švieslentės žiemą neužgestų", – pasakojo R.Jančiauskas.

Nepaisant šių pastangų, vilties, kad švieslenčių darbu viešojo transporto keleiviai džiaugsis ilgiau nei iki pirmųjų šalčių, mažai. R.Jančiauskas net neslėpė, kad dabartinės priemonės viso labo laikinos. Iš esmės problemos nesprendžiamos. Kad sistema veiktų be trikdžių, reikėtų švieslentėms elektrą tiekti ne per troleibusų tinklus, bet prijungus prie tiesioginio elektros šaltinio.

Kiekvienai švieslentei atvesti atskirą kabelį brangu. Deficitiniame Vilniaus miesto biudžete reikiamų lėšų nėra. "Kaip suprantate, viskas priklauso nuo finansavimo", – atsiduso R.Jančiauskas.

Neįvertino šalies klimato

Investicijos svarbu, tačiau netinkamai panaudotos jos atneša daugiau žalos nei naudos. Galbūt Vilniaus švieslenčių sistema aklavietėje atsidūrė dėl to, kad miesto valdžia pasirinko netinkamą įrenginių gamintoją?

"Viešųjų pirkimų įstatymas mums neleidžia kviesti kažkokią tiekėjų grupę dar prieš įvykstant konkursui, kad šie dar prieš įvykstant konkursui pademonstruotų savo siūlomų įrenginių technologinius sprendimus ar duotų ilgesniam laikui juos išbandyti. Konkurso sąlygose mes įrašėme protingus reikalavimus: kad švieslenčių raiška būtų didelė, kad gyventojai palyginti smulkų tekstą matytų pakankamai aukštai. Tai – logiški reikalavimai švieslentėms. Tiekėjas turėjo pasiūlyti gana aukštos kokybės technologijų švieslentes, bet išėjo taip, kad kita pusė liko nepakankamai sužiūrėta", – aiškino V.Jančiauskas ir nepaneigė, jog pasirinkama tiekėją savivaldybė neįvertino to, kad jo įrenginiai nepritaikyti permainingam Lietuvos klimatui.

Pinigai stulpeliams – vėjais

Dienraštis primena, kad Vilniaus valdžia ant to paties grėblio užmina ne pirmą kartą. Iš italų gamintojų pirkti metaliniai stulpeliai Gedimino prospekte nepakyla jau daugiau nei metus. Kadaise jie užkirsdavo kelią prospektu mėgstantiems važinėti vairuotojams. Tačiau paaiškėjo, kad itališki stulpeliai irgi nepritaikyti mūsų gamtinėms sąlygoms: vanduo ir šaltis pažeidė stulpelių instaliaciją. Užkardų eksploatacija pasirodė esanti ne Vilniaus specialistų nosiai.

Savivaldybės įmonės "Susisiekimo paslaugos" direktorius Gintas Bliuvas buvo atviras: apie stulpelių prikėlimą naujam gyvenimui artimiausiu metu iš viso negalvojama. Prieš kelerius metus investuoti šimtai tūkstančių litų išmesti kaip į balą.

Tačiau R.Jančiauskas suskato pabrėžti, kad švieslenčių priežiūrai savivaldybė papildomai neišleido nė cento. Visas nenumatytas išlaidas apmoka įrangos tiekėjai.

"Finansinių nuostolių nepatyrėme, tačiau faktas tas, kad veikiančio produkto irgi neturime. Tušti rėmai atrodo prastai. Be to, jie teršia mūsų skyriaus ir viso švieslenčių projekto vardą", – pripažino R.Jančiauskas.

Švieslentės – tai elektroninio bilieto projekto dalis. Visa elektroninio bilieto ir su juo susijusios elektroninės infrastruktūros įdiegimo sostinėje kaina siekia 10 mln. litų. Iš jų švieslentėms įrengti atriekta 733 tūkst. litų.

Jei sistema kada nors pradės veikti taip, kaip numatyta projekte, stotelėse laukiantys keleiviai švieslentėse matys realų autobusų ir troleibusų atvykimo laiką.