Kauno senamiestyje įsikūrė naujas dailės salonas "Ateljė Wait." Jo savininkas dailininkas Vidmantas Vaitkevičius savo keramikos gaminius, piešinius ant šilko ir tapybos darbus išskleidė keturių aukštų pastate Palangos gatvėje.
Atidarymo vakarą aplink pastatą būriavosi beveik 100 žmonių, tarp kurių buvo matyti ir vadinamosios miesto grietinėlės atstovų.
V.Vaitkevičius neatskleidė, kiek investavo į šimtmečio senumo namą, kad galėtų čia atidaryti dailės saloną. Pirmajame aukšte žvalgosi moliniai kačiukai, žuvytės, vazelės – tokia produkcija, kuria mugėse dažniausiai prekiauja tautodailininkai ir meninių specialybių studentai. Antrajame ir trečiajame aukštuose – piešiniai ant šilko, tapybos darbai. Ekspozicinis dailės salono plotas – beveik 1 tūkst. kv. m. Pastato rūsyje dailininkas pastatė keramikos degimo krosnis, viršutiniame, ketvirtajame aukšte, – įsikūrė pats. Dailės salone-dirbtuvėje kursiantis menininkas keramikos darbų gimimo procesą leis stebėti kiekvienam besidominčiajam.
Tarp smulkių molinukų išsiskiria masyvus židinys aguonų motyvais dekoruotais kokliais. "Atidarant galeriją gavau septynis židinių užsakymus", – džiaugėsi židinius projektuojantis ir dekoruojantis V.Vaitkevičius.
"Kičas", – apžiūrėjusi dailės salono ekspoziciją, apibendrino vienos Kauno galerijos darbuotoja. "Mano kūrybą gali vadinti kaip kas nori: ir menu, ir kiču. Žmonėms tai, ką aš darau, patinka", – atkirto menininkas ir pasipasakojo salono atidarymo vakarą gavęs septynis židinių apdailos užsakymus. Versliu menininku vadinamas kaunietis ateljė filialus yra įkūręs Vilniuje, Maskvoje, Londone.
Nebaigęs Vilniaus dailės akademijos Kauno dailės instituto, V.Vaitkevičius fragmentiškai į meno paslaptis gilinosi Leipcige, tapybos ant šilko tradicijų sėmėsi Japonijoje. "Į Japoniją vykau dešimčiai dienų, o grįžau tik po pusmečio. Pragyvenau iš užsakymų", – tikino dailininkas. Ateityje V.Vaitkevičius į dailės saloną ketina įsileisti ir profesionalių dailininkų parodų.
V.Vaitkevičius galerijos atidarymą susiejo su asmenine švente – viešai pasipiršo mylimajai Aidai Baranauskaitei. Ant merginos rankos sublizgo sužadėtuvių žiedas. "Ar žiedai tikri?" – šūktelėjo kažkas iš minios. "Tikri – su deimantais", – paaiškino dailės salono savininkas.
Menotyrininkė Raimonda Kogelytė-Simanaitienė:
Tai, ką matau šioje galerijoje, yra komercinis menas. Matyt, keliaudamas po pasaulį menininkas išmoko verslumo, daug visko pritvėrė. Tai yra komercinė dailė. Aš asmeniškai čia nieko nepirkčiau. Tačiau ir iš profesionaliosios dailės pirkčiau nedaug ką. Nepasakyčiau, kad tik dabar Lietuvoje klesti vidutinis ar kičinis menas. Jis visada turėjo paklausą. Lietuviai nėra nepasižymi geromis meno istorijos žiniomis, išlavintu meniniu skoniu – niekas tokio skonio neugdė ir neugdo. Nėra tradicijų domėtis daile, lankytis muziejuose. Elitinis menas, išvystytas remiantis profesionaliomis tradicijomis, priimtinas mažai visuomenės daliai. Kalbu net apie klasikinę tapybą, sukurtą modernizmo krypčių pagrindais – gero lygio tapyba nebus saldi, vizualiai labai patraukli. Jei menininkas sukuria abstrakciją, žiūrovas iš viso nesusigaudo, ar tai gero, ar menko lygio abstrakcija. Menu nesidominčiam žmogui įsigyti gerą meno kūrinį be save gerbiančios galerijos menotyrininko pagalbos yra labai sunku, o prastą darbą – labai lengva.
Naujausi komentarai