„Aišku, dar sunku pasakyti, jeigu toks įstatymas bus priimtas, kokie čia būtų mūsų Vilniaus atveju tarifai, bet aš dėsiu visas pastangas, kad iš tikrųjų miesto taryba priimtų tokį sprendimą, kuris leistų absoliučiai daugumai vilniečių, turinčių gyvenamąjį būstą, šito mokesčio nemokėti“, – žurnalistams trečiadienį sakė V. Benkunskas.

„Labai svarbu, kad apmokestinimas būtų teisingas ir kad žmonių, kurie tą (NT mokesčio – BNS) naštą gautų, interesai nebūtų pažeisti“, – pabrėžė meras.

Anot jo, didžioji dalis Vilniaus gyventojų turi vienintelį būstą, kuriame gyvena.

„Tokioje (...) srityje kaip pirmasis ir vienintelis gyvenamasis būstas, apmokestinimas, mokesčių politika turi būti be galo jautri. (...) Statyti į svarstykles pajamas į biudžetą ir žmonių saugumą dėl savo būsto, manau, yra nelygiavertiška“, – teigė V. Benkunskas.

Sostinės meras teigiamai įvertino tai, jog savivaldybėms siūloma suteikti daugiau laisvės priimti sprendimus „apsaugoti žmonių pirmąjį ir dažniausiai vienintelį būstą“.

Vyriausybė trečiadienį patvirtino kai kurių mokesčių pakeitimų paketą, numatantį leisti savivaldybėms pačioms nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, o virš jų būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai.

Pasak Vilniaus mero, konkrečios NT mokesčio grindys, mokesčio ribos ir tarifai paaiškėtų Registrų centrui perskelbus naujas mokestines NT vertes 2026 metams.

Mokesčių politika turi būti be galo jautri.

„Įsivertinsime, (...) kokius turime vidurkius ir pagal tai priimsime apmokestinimo ribas ir tada spręsime dėl sutarimo“, – kalbėjo V. Benkunskas.

Paklaustas, kaip pagal naują modelį keistųsi savivaldybės pajamos iš šio mokesčio, V. Benkunskas pakartojo, jog pirmiausia bus siekiama užtikrinti, jog pernelyg neišaugtų vienintelio būsto turėtojų našta.

„Negaliu prognozuoti skaičių, ar turėsime pliusinį, ar minusinį NT biudžeto surinkimą. Pirminė diskusija – susidėlioti visą apmokestinimo bazę ir tarifus taip, kad jis būtų socialiai teisingas.

Meras: visam NT mokesčiui trūksta lankstumo

Vyriausybė, be to, siūlo kitą gyventojų NT iki 20 tūkst. eurų vertės asmeniui arba 40 tūkst. eurų – dviem bendrasavininkiams apmokestinti 0 proc. tarifu, didesnės vertės turtui būtų taikomi 0,1–1 proc. tarifai: nuo 20 tūkst. iki 200 tūkst. eurų vertės NT – 0,1 proc., nuo 200 tūkst. iki 400 tūkst. eurų – 0,2 proc., nuo 400 tūkst. eurų iki 600 tūkst. eurų – 0,5 proc., o virš 600 tūkst. eurų – 1 proc.

Vilniaus meras sako, jog mokestis ne pirmajam būstui nėra lankstus, visoms savivaldybėms siūlomas vienodas. Anot V. Benkusko, sostinėje yra daug brangesnio nei 20 tūkst. eurų NT, todėl mokesčio našta didmiesčiuose išaugs.

Jo teigimu, savivalda dar siūlys leisti skirtingoms savivaldybėms taikyti skirtingas apmokestinimo ribas.

„Jei Seimas priims tokias apmokestinimo grindis antrajam turtui, (...) didieji miestai, kuriuose vertės didžiausios, jiems bus pritaikyta didžioji dauguma to mokesčio surinkimo. Bandysime darkart kelti diskusiją ir dėl tam tikrų žirklių nustatymo pagal skirtingas savivaldybes“, – teigė V. Benkunskas.

Jo teigimu, įvedus tokį mokestį, galėtų brangti nuoma, nes būstų savininkai jo naštą perkeltų nuomininkams.

Pasak sostinės mero, savivaldybė jau yra siūliusi svarstyti lengvatas būsto savininkams, oficialiai nuomojantiems būstus: „Tai leistų per kitus mokesčius surinkti tas pačias pajamas į biudžetą. Bet, deja, šitas momentas nebuvo išgirstas.“

Vyriausybė taip pat siūlo, kad nustatydamos mokestį savivaldybės privalės atsižvelgti į du kriterijus – būsto mokestinę vertę ir jo savininko socialinę ir ekonominę padėtį.

NT mokestis už pagrindinį būstą iki 450 tūkst. eurų vertės asmeniui būtų mažinamas 50 proc., o auginantiems tris ir daugiau vaikų iki 18 metų ar vaiką su negalia – 75 procentais.

Jei mokestis sieks iki 5 eurų, jis nebūtų mokamas.

Premjeras Gintautas Paluckas ir finansų ministras Rimantas Šadžius trečiadienį paragino pasitikėti savivalda, siūlant leisti jai pačiai nustatyti neapmokestinamą pirmojo būsto vertę, vadinamąsias grindis, bei tarifus virš jų.