Tvarkinga lietuvės ir vokiečio šeima, kurioje auga penkių mėnesių vaikelis, dokumentuose atrodo visiškai kitaip – pažvelgus į vaiko gimimo liudijimą matyti, kad visos šeimos narių pavardės skirtingos.

Į tokią absurdišką situaciją pateko kaunietė Edita Wiemer, kai sugrįžo į tėvynę sutvarkyti vaiko dokumentų. Moteris prisimena, kad atvirkštiniame variante, kai dokumentus teko tvarkytis Vokietijoje, jokių problemų nekilo.

Visa ši painiava kilo dėl Lietuvos įstatymuose numatyto draudimo vardus ir pavardes rašyti užsienio, kitaip tariant, originalo kalba.

"Iš tikrųjų tai yra labai didelė problema. Padarė vaiko gimimo liudijimą ir susiklostė absurdiška situacija: vyro pavardę parašė su W, mano pavardė liko mergautinė, nors esu ištekėjusi ir pasirinkusi vyro pavardę, o vaiko pavardę parašė su raide V. Dabar esame šeima su trimis skirtingomis pavardėmis. Atrodo juokingai, bet tas juokas pro ašaras. Tai yra absurdas", – DELFI teigė E.Wiemer.

Kaunietė ketino pasikeisti ir savo dokumentus, tačiau iškilus kliūtims sumanymo atsisakė.

"Lietuviškuose dokumentuose pasilikau savo mergautinę pavardę, nes man taip bus mažiau problemų. Jei aš dabar išvažiuosiu į Vokietiją ir mano pavardė bus parašyta su V – tai bus visiškai kita pavardė ir aš turėsiu labai daug problemų. Nutariau turėti savo seną pasą. Kad Vokietijoje neiškiltų problemų, visur turėsiu nešiotis santuokos liudijimą. Kai aš Vokietijoje susituokiau, automatiškai visur pasikeitė ir pavardė", – sako E.Wiemer.

Moteris neslėpė, kad Lietuvos galiojantys įstatymai gerokai nustebino jos vyrą. Vokietis negalėjo suprasti, kodėl dokumentuose iškraipoma jo sūnaus pavardė.

Beje, E.Wiemer, kurios mergautinė pavardė Užpalevičiūtė, panašių problemų Vokietijoje neturėjo.

"Kai aš tvarkiausi dokumentus Vokietijoje, kur gyvena daugiau nei 80 mln. žmonių, mano pavardė buvo parašyta su visomis lietuviškomis raidėmis. Vokiečiai nepatingėjo ir viską surašė tvarkingai", – sako E.Wiemer.

Kaip yra teigęs Seimo pirmininko pavaduotojas socialdemokratas Gediminas Kirkilas, pavardžių rašymą nelietuviškais rašmenimis įteisinantis įstatymo projektas gali būti priimtas jau šių metų pavasario sesijoje balandį.