DISKUTUOTA DĖL VILNIAUS ORO UOSTO MODERNIZACIJOS: GRIAUTI BŪTŲ PRIMITYVIAUSIAS SPRENDIMAS

Trečiadienį Seimo Kultūros komiteto posėdyje buvo aptartas Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastato klausimas, parlamentarams siekiant daugiau sužinoti apie šio objekto apsaugą po to, kai viešumoje pasklido kalbos, jog senąjį terminalą reikia griauti arba modernizuoti.

Komiteto posėdyje dalyvavęs Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras sutiko, kad dabartinis oro uosto pastatas funkciškai nėra pritaikytas šiuolaikiniams keleivių poreikiams, tačiau tuo pačiu ragino ieškoti būdų, kaip priderinti dabartinį pastatą prie naujų reikmių ir kartu išlaikyti laikmečio, kuriuo buvo pastatytas šis statinys, liudijimą.

„Vilniaus oro uostas yra vienas blogiausiai funkciškai surėdytų oro uostų šioje Europos dalyje. Ir jį tikrai reikia keisti, bet ar tai būtinai turi būti susieta su esamų statinių griovimu“, – klausimą parlamentarams kėlė V. Bezaras.

Jis mano, kad galima ieškoti būdų, kaip oro uosto pastatą atnaujinti, kartu išsaugant ir sovietinio laikmečio architektūros bruožus.

„Aišku, oro uostas yra mūsų šalies vartai, norime jį matyti funkcionalų, modernų, pristatantį Lietuvą. Tuo, ką dabar turime, tikrai džiaugtis negalime, bet ar yra galimybė išsaugoti tą laikotarpį, kurį atspindi oro uostas, ir kartu pertvarkyti“, – sakė Kultūros paveldo departamento vadovas.

Pasak V. Bezaro, jo siūlomas kelias yra sudėtingesnis, tačiau atneštų kur kas geresnį rezultatą.

„Pats primityviausias sprendimas būtų imti ir nugriauti, o pats kūrybiškiausias reikalauja šiek tiek laiko, galbūt truputį daugiau lėšų, bet turėtume visai kitą rezultatą“, – tikino jis.

Tuo metu Kultūros komiteto posėdyje dalyvavęs susisiekimo ministras Marius Skuodis aiškino, kad senąjį pastatą sudaro trys terminalai, o šiuo metu planuojama statyti ketvirtą. Tačiau, pasak ministro, oro uostą modernizuoti yra gan sudėtinga, kadangi ankstesni objekto plėtros etapai buvo atlikti netinkamai.

„Problema yra ta, kad oro uosto plėtra, kai ji kažkada buvo daryta, ji daryta neteisingai, kai terminalai statyti ne palei kilimo-tūpimo taką, o į tako pusę. Pastačius naują terminalą kairėje pusėje, mes tikrai pertvarkysime iš to senojo pastato iš trijų terminalų du. Tuos, kurie arčiausiai tako. Tam, kad padarytume naują, modernų didelį atvykimo terminalą“, – sakė posėdyje dalyvavęs M. Skuodis.

„Ieškome sprendimų, kad geležinkelis, kaip daugelyje Vakarų Europos šalių, galėtų privažiuoti prie pat oro uosto“, – pridūrė jis.

Ministro vertinimu, galima svarstyti apie idėją išsaugoti tik dalį pastato architektūros bruožų.

„Pagrindinis klausimas: ar tikrai iš tos saugotinos erdvės visą 100 proc. būtina saugoti. Galbūt iš to 150 kolonų ne visas reikėtų saugoti“, – teigė M. Skuodis.

ELTA primena, kad Vilniaus oro uosto atvykimo terminalo pastatas yra įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Terminalas pastatytas 1954 metais.

Diskusiją, ar senąjį Vilniaus oro uosto pastatą reiktų griauti ir jo vietoje statyti modernų terminalą, praėjusią savaitę vėl įžiebė susisiekimo ministras M. Skuodis. Anot ministro, iki pandemijos Vilniaus oro uostas aptarnavo daugiau keleivių, nei yra pritaikytas, o atvykę keleiviai neturėtų matyti sutrupėjusių laiptų, skilinėjančių sienų ir griūnančio stogo.

„Atėjęs laikas pasakyti, kad sovietinis okupacinio laikotarpio pastatas neatitinka šiandienos modernios ir šiuolaikinės Lietuvos įvaizdžio ir, kas svarbiausia, šiandieninis pastatas nebeatitinka tų funkcionalumų, kurie reikalingi šiuolaikiniam oro uostui“, – praėjusią savaitę sakė M. Skuodis.