Iš gyvenimo pasitraukusi devyniolikmetė Kauno kolegijos studentė jos gedintiems bičiuliams užminė mįslę: kodėl prieš akimirką besišypsojusi mergina ryžosi pakelti prieš save ranką.

Mirtį pasitiko virtuvėje

Kauno kolegijos antrajame bendrabutyje nuo ketvirtadienio ryto rusena kelios žvakelės. Viena jų – ties įėjimu į laikinuosius studentų namus, greta ten padėtų gėlių ir devyniolikmetės Birutės Songailaitės portreto. Ši mergina daugiau nebeįžengs į trečiame aukšte buvusį savo kambarį ir nesikalbės su draugėmis Egle ir Judita.

Ketvirtadienį paryčiais, apie 4 val., pirmakursė Kauno kolegijos Sveikatos priežiūros fakulteto studentė, ketinusi tapti profesionalia kosmetologe, rasta pasikorusi bendrabučio virtuvėje. Tarp antro ir trečio aukštų iš lauko pakibusį merginos kūną pirmoji pastebėjo gretimo namo gyventoja.

Naujame kambaryje nepasirodė

V.Krėvės prospekto 92 numeriu pažymėto kolegijos bendrabučio vedėja Vitalija Gorochienė neslėpė susijaudinimo dėl įvykusios nelaimės. Ji dar pirmadienį kalbėjosi su Birute apie susidariusią nedidelę jos skolą už gyvenimą bendrabutyje, tačiau nė iš tolo nebuvo matyti, kad mergina dėl to pernelyg krimstųsi ir išgyventų. Ji tik pasakė, kad kaime gyvenanti motina šiuo metu neturi pinigų ir sutarė, kad atsiskaitys šiek tiek vėliau.

"Žinojau, kad vos prieš kelis mėnesius ji neteko tėvelio, tad pinigų temą palietėme tik labai nežymiai. Suprantu, kad šeima tikriausiai išgyvena nepriteklių. Užsiminiau, kad kažkada reikės atsiskaityti, bet nieko daugiau. Dar pasiūliau, kad Birutė gali persikraustyti į kitą kambarį, jei tik panorėtų, nes su ligšiolinėmis savo kambario draugėmis lyg ir ne itin artimai bendravo. Kaip tik šiomis dienomis ji turėjo persikelti. Mergina buvo susiradusi kelias drauges antrajame aukšte, – pasakojo V.Gorochienė. – Tai buvo tyli, rami ir labai gerai besimokanti mergina, nekėlusi mums nė menkiausių rūpesčių. Patikėkite, jai nei alkoholis, nei narkotikai ar dar kažkas tokio tikrai nerūpėjo."

Anot pašnekovės, iš studentų ji girdėjusi, kad B.Songailaitė buvusi tylaus ir uždaro būdo, bet kartais merginai išsprūsdavę, esą daugiau ji nebenori mokytis. Kai bendrabučio vedėja sutiko daiktų pasiimti atvykusią velionės seserį ir paklausė, dėl ko galėjo įvykti tragedija, už B.Songailaitę kiek vyresnė mergina prasitarė viską žinanti, bet daugiau nieko nepasakė.

Liko nuotraukos atminčiai

Su B.Songailaite gana artimai bendravusios dvi Kauno kolegijos antrakursės pastebėjo keistą sutapimą: iš Plungės rajono kilusi mergina prieš save ranką pakėlė dešimtąją mėnesio dieną, o prieš kelis mėnesius tą pačią dešimtą dieną taip pat iš gyvenimo pasitraukė ir jos tėvas. Kitų metų vasario 10-ąją ji būtų minėjusi savo dvidešimtmetį.

"Iki šiol negalime atsitokėti. Be proto gaila. Trečiadienio vakarą iki pat vėlumos mes kartu leidome laiką – smaginomės besifotografuodamos atminčiai, žaidėme kortomis. Siūliau Birutei likti nakvoti mūsų kambaryje. Ji lyg ir sutiko, bet paskutinę akimirką apsigalvojo. Po vidurnakčio sumanėme eiti pas draugus pažiūrėti filmo. Kadangi siaubo filmų nemėgstu, aš patraukiau atgal į kambarį ir nuėjau miegoti. Prieš tai dar atsisveikindamos apsikabinome. Netrukus ir Birutė nuėjo pas save", – pasakojo antrakursė Judita.

Vėliau draugėms pranešta kraupi žinia – Birutė rasta negyva. Iš pradžių jos draugės negalėjo tuo patikėti, tačiau bendrabučio budėtoja patvirtino apie jų draugės netektį.

Internete palikta užuomina

Su ašaromis akyse peržiūrinėjant skaitmeniniame fotoaparate vos prieš kelias valandas užfiksuotas akimirkas, Eglę nupurtė šiurpas: "Pamačius paskutinę fotografiją, vos fotoaparatas iš rankų neiškrito."

Versdama kompiuteryje išsaugotas fotografijas Eglė sakė vis dar negalinti patikėti, kad daugiau į jos ir Juditos kambario duris nepasibels nuolat besišypsanti draugė: "Kad nors kartą Birutė būtų pasakiusi, jog jai kažkas nesiseka ar kamuoja kokie rūpesčiai. Priešingai – ji nuolat šypsodavosi ir pasakodavo tik tai, kas gerai. Mes netgi kurį laiką nežinojome apie jos tėvelio netektį. Kai po visų įvykių nuėjau į jos kambarį, radau tvarkingai sukrautas knygas, greta padėtus auskarus ir kitus jos daiktus, lyg būtų iš anksto ruošusis tokiam žingsniui. Kraudama juos, niekur neaptikau jokio atsisveikinimo laiško."

Tiesa, viename lietuviškame interneto socialiniame tinkle dar maždaug prieš mėnesį Birutė po savo nuotrauka buvo įrašiusi žodžius, kurie šiandien atrodo lyg užuomina apie jos ketinimus pasitraukti iš gyvenimo: "Išeisiu, kaip žmonės išeina… kaip garsas palieka užmirštą dainą…"