Miesto valdžia žada, kad nuo liepos už automobilio stovėjimą Kaune bus galima sumokėti e. bilietu. Kitos e. bilieto panaudojimo galimybės kol kas lieka tik svajonėse.
Miestiečiai nepatenkinti
"Gyvenu Kovo 11-osios gatvėje, bet kai reikia kur nors nuvažiuoti, atrodo, kad niekam neberūpime", – skundėsi į redakciją paskambinusi kaunietė Edita Rasimavičienė. Moterį papiktino valdžios sprendimas savaitgaliais panaikinti kai kuriuos troleibusų maršrutus. Darbo dienomis jie taip pat važinėja rečiau.
E.Rasimavičienė apgailestauja, kad savaitgalį norėdama nuvažiuoti į Šančiuose ir Panemunėje esančias kapines, kur palaidoti jos artimieji, privalo persėsti ir bilietams išleidžia daugiau pinigų. "Gal Šančiai jiems atrodo kaip koks kaimas, į kurį nebereikia važinėti?" – stebėjosi kaunietė.
Visuomeniniu transportu kaunietė nebegali pasiekti ir Savanorių prospekto. Paskambinusi į savivaldybės Transporto ir eismo organizavimo skyrių moteris išgirdo atsakymą – nėra pinigų.
Transporto ir eismo organizavimo skyriaus vedėjas Paulius Keras aiškino, kad visuomeninio transporto maršrutai buvo keičiami atsižvelgiant į keleivių srautus. "Žmonėms geriau, kai maršrutų daugėja, tačiau troleibusai ar autobusai negali vežti tik po 5–6 žmones", – savivaldybės strategiją išsakė P.Keras. Anot jo, atsisakyta tų maršrutų, kurie nebuvo perkrauti.
Surengė piketą
Nepatenkinti valdžios sprendimais keisti arba naikinti kai kurių troleibusų maršrutus vakar vairuotojai piketavo prie savivaldybės. "Mere, tavo dėka Kaune nebevažiuoja kas trečias troleibusas", – skelbė piketuotojų plakatas.
2, 3, 4 ir 6 maršrutų troleibusai darbo dienomis veža keleivius tik piko valandomis, o savaitgaliais ir švenčių dienomis į gatves visai neišrieda. Kitų maršrutų troleibusų keleiviai taip pat turi laukti ilgiau. Dėl to mažėja vairuotojų uždarbis, o kai kurie dėl mažėjančio darbo krūvio netenka darbo.
"Mums aiškina, kad krizė ir nėra pinigų maršrutams išlaikyti. Per dvejus metus mūsų kilometražas sutrumpėjo maždaug trečdaliu. Autobusų įmonėje permainos minimalios, tik dėl akių. Nežinia, kam tai naudinga", – vieni per kitus savo nuomones reiškė prie savivaldybės susirinkę troleibusų vairuotojai.
"Tuoj visai neliks kuo važinėti. Nesuprantame, kodėl kauniečiai vis dar tyli", – stebėjosi "Autrolio" darbuotojai.
Per pietus prie piketuotojų stoviniavęs savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius Jonas Žališkevičius su šypsena žvelgė į troleibusų vairuotojus ir jų plakatus. "Brolių Grimų pasakos", – teigė J.Žališkevičius, paklaustas, kaip vertina troleibusų vairuotojų išsakomą poziciją.
Kauno troleibusų vairuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Petras Balčaitis neslėpė, kad šis piketas – tik pradžia. Pernai troleibusų vairuotojai surengė ne vieną streiką. Jie reikalavo nemažinti atlyginimų ir nejungti "Autrolio" ir "Kauno autobusų" į bendrą įmonę. Profsąjungai priklausantys darbuotojai neabejoja, kad, sujungus dvi transporto įmones, troleibusų parkas gali būti sunaikintas.
Kaip kilpa po kaklu
Miesto visuomeninį transportą Kauno meras Andrius Kupčinskas pavadino didele kilpa, kuri dar ne po kaklu, bet jau arti. "Lėšų nėra pakankamai, todėl turime ilginti intervalus tarp maršrutų, o keleiviams tenka palūkėti stotelėse", – pastebėjo meras.
Miesto biudžete keleivių kompensacijoms ir transporto dotacijoms šiemet numatyta 32 mln. litų. Mero teigimu, savivaldybė už 2009 m. transporto įmonėms "Autrolis" ir "Kauno autobusai" skolinga 32 mln. litų. A.Kupčinskas viliasi, kad dalį šios sumos pavyks padengti iš Vyriausybės skirtos bendrosios dotacijos kompensacijos.
Skolos susikaupė, nes savivaldybė nepajėgia padengti kompensacijų už keleivių gaunamas lengvatas ir dotuoti negautas transporto įmonių pajamas. Anksčiau keleiviams taikomų nuolaidų išlaidos būdavo dengiamos iš valstybės biudžeto. Tvarka pasikeitė prieš kelerius metus, ir dabar už moksleivių, studentų, pensininkų, neįgaliųjų ir kitų socialinių grupių lengvatas turi sumokėti pati savivaldybė.
Pasak A.Kupčinsko, Susisiekimo ir Finansų ministerijoms siūloma peržiūrėti šią tvarką ir grįžti prie ankstesnio nuolaidų kompensavimo mechanizmo. "Tos sumos – per didelė našta savivaldybei", – įsitikinęs miesto vadovas.
Sujungti rengiasi tyliai?
Pernai miesto valdžia daug kalbėjo apie tai, kad siekiant taupyti lėšas reikia sujungti į vieną abi transporto įmones. Į darbą priimtam mero patarėjui Valdemarui Taraškevičiui pavesta rūpintis šiuo klausimu.
Pasiteiravus, kaip sprendžiamas įmonių sujungimo klausimas, A.Kupčinskas neatsakė nieko konkretaus. "Abiejų įmonių valdybos aptarė šį klausimą. Kalbėjausi su Europos plėtros ir rekonstrukcijos banko atstovu. Bankui išsiųsta galimybių studija", – aiškino meras.
Anot jo, sujungus abi įmones, pirminiais skaičiavimais, kasmet būtų sutaupyta apie 1,5 mln. litų, tačiau meras tikisi, kad suma gali būti didesnė. Apie tai, ar sujungiant įmones ir taupant nenukentės gyventojai, ar nepablogės teikiamos paslaugos, kol kas nekalbama.
Skaičiai
300 – tiek kilometrų Kaune sudaro troleibusų maršrutų tinklas.
1000 – tiek kilometrų sudaro miesto autobusų maršrutų tinklas.
34–40 litų– tiek kainuoja vienas miesto autobuso arba troleibuso nuvažiuotas kilometras.
3–4 mln. litų – tiek miesto biudžete numatyta skirti transporto įmonėms už neatsiperkančius maršrutus.
"Nuo liepos e. bilietas galios ne tik visuomeniniame transporte. Juo bus galima atsiskaityti ir už automobilio stovėjimą mieste", – pažadėjo meras Andrius Kupčinskas. Jo manymu, tai yra dar vienas žingsnis miestiečio kortelės įdiegimo link.
Šiuo metu bendrovė "Autrolis" ir bendrovė "Automobilių stovėjimo aikštelės" rūpinasi techniniais dalykais – naujais mokėjimo automatais, kuriuose už automobilio stovėjimą būtų galima sumokėti e. kortele, ir tam reikalinga programine įranga.
Birželį bus įrengti ir išbandomi pirmieji mokėjimo automatai su e. kortelės skaitytuvais. Jie bus įrengti prie Kauno medicinos universiteto klinikų, Rotušės aikštėje, Vasario 16-osios ir L.Sapiegos gatvėse, tačiau kol kas tikslus jų tinklas nėra patvirtintas. Šiemet ketinama įrengti iki dešimties naujų mokėjimo automatų, pritaikytų mokėti monetomis arba e. kortele. Vienas toks automatas be programinės įrangos kainuoja apie 15 tūkst. litų.
Šiuo metu mieste yra 120 mokėjimo už automobilio stovėjimą automatų. Apie 50 iš jų yra pritaikyti atsiskaityti tik specialiomis kortelėmis, kurias platina bendrovė "Automobilių stovėjimo aikštelės". Jie iki 2012 m. turėtų būti pakeisti naujais įrenginiais. Pirmas mokėjimo automatas Kaune buvo pastatytas 1997 m.
"Autrolis" ir "Automobilių stovėjimo aikštelės" planuoja investuoti po 200 tūkst. litų, kad būtų įgyvendinta mokėjimo e. kortele už automobilio stovėjimą sistema. Savivaldybė tam lėšų neskiria.
Meras žada, kad bendrovių investicijos į šią sistemą nebus perkeltos ant gyventojų pečių. Pasak A.Kupčinsko, apie tarifo didinimą už automobilio stovėjimą šiuo metu negalvojama. Savaitgaliais ir švenčių dienomis automobilių stovėjimo apmokestinti taip pat nežadama.
A.Kupčinskas viliasi, kad galimybė už automobilio stovėjimą sumokėti e. kortele paskatins miestiečius statyti savo transporto priemones toliau nuo miesto centro, o centre naudotis visuomeniniu transportu. Tai populiaru daugelyje Europos miestų, tačiau sumažinus autobusų ir troleibusų maršrutų europietiška praktika mūsų mieste vargiai įsitvirtins.
Remia Europos Sąjunga
Įgyvendinant e. bilieto įdiegimo projektą už Europos Sąjungos struktūrinių fondų lėšas, Kaune terminuoti autobusų ir troleibusų e. bilietai pradėjo veikti 2007-aisiais.
Pernai pagal tą patį projektą buvo įdiegta keleivių informavimo sistema – visuomeninio transporto stotelėse įrengtos informacinės lentos apie troleibusų ir autobusų atvykimą. Kitas etapas – vienkartinių elektroninių bilietų įdiegimas.
Naujausi komentarai