Į miestą užklydę laukiniai gyvūnai savimi turėtų pasirūpinti patys. Tokia išvada peršasi po briedžio gelbėjimo operacijos penktadienį. Nėra tarnybos, galinčios padėti į nelaimę pakliuvusiems žvėrims.

Miško žvėrimis Lietuvoje rūpinasi tik savanoriai arba užsieniečiai. Tokia Rytų Europos realybė. Lenkijos sostinę neseniai papiktino istorija, kaip dėl nemokšiškų gamtosaugininkų veiksmų į miestą užklydęs briedis buvo nušautas. Juk policija privalo sergėti gyventojų ramybę.
Lietuvai iki šiol sekėsi. Pirmiausia todėl, kad esame nedidelis kraštas, o gyvūnus globojančią visuomeninę organizaciją Lietuvos gyvūnų globos draugiją dosniai šelpė anglai.
Tačiau šiemet finansavimas nutrūko ir Naujosios Vilnios pelkėje įklimpęs briedis atskleidė visą gamtos apsaugos sistemos bejėgiškumą.

Daugiau nei tris valandas trukusioje gelbėjimo operacijoje dalyvavo policija, gaisrininkai, vietos gyventojai ir gamtos apsaugos inspektoriai. Bendromis pastangomis briedis iš liūno buvo ištrauktas, tačiau nubėgo ne į mišką, o į kitą tvenkinį. O susirinkusieji sužinojo viešą paslaptį – Lietuvoje nėra tarnybos, kuri privalėtų rūpintis laukiniais gyvūnais.
Aplinkos ministerija, siekdama paskatinti visuomenines organizacijas nepalikti laukinės gyvūnijos likimo valiai, paskelbė laukinių gyvūnų priežiūros konkursą. Pirmomis vasaros dienomis sužinota, kad konkursas neįvyko. 80 tūkst. litų, kuriuos skyrė ministerija, nesuviliojo nė vienos gyvūnų globa užsiimančios organizacijos.

Liko paskutinis šovinys

Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininkas Vilniaus regione Sigitas Mikėnas, buvęs pažiūrėti ir Naujojoje Vilnioje įstrigusio briedžio, pripažino, kad jiems skambina nemažai žmonių. Nežinodami, kur kreiptis, gyventojai skambina ir į Aplinkos ministeriją, ir bendruoju pagalbos telefonu 112.
„Praėjusią savaitę sulaukėme skambučio dėl Pavilnyje klaidžiojančios stirnos, šiandien gautas pranešimas apie lapių šeimą, užklydusią į Viršuliškes. Visą informaciją perduodame Gyvūnų globos draugijai“, – dėstė S.Mikėnas.
Jau septynerius metus veikianti Gyvūnų globos draugija priversta atlikti stebėtojo vaidmenį. Šiuo metu dėl lėšų stygiaus ji nebegali dalyvauti gebėjimo operacijose, o gyvūnams užmigdyti turi tik vieną švirkštą. Draugijai vadovaujančio Beno Noreikio teigimu, nutrūkus labdaringam finansavimui iš Vakarų, organizacija gali tik priimti sužalotus gyvūnus, bet rengti gelbėjimo operacijų nebeturi iš ko.
„Laukiame, kol į mūsų sąskaitą suplauks pinigai už gyventojų suaukotus 2 proc. pajamų mokesčio, iki tol nieko negalime daryti. Neliko lėšų ir specialiam transportui, tinklų šautuvams įsigyti. Likęs tik vienas švirkštas, jeigu prireiktų užmigdyti gyvūną. Tokio švirkšto kaina daugiau nei 100 litų ir Lietuvoje jų nėra“, – dėstė B.Noreikis.

Siūlo steigti tarnybą

Gamtos apsaugos departamento direktorius Laimutis Budrys tvirtino, kad inspektoriai ne visagaliai. Jų funkcija yra gaudyti brakonierius, kontroliuoti, kad nebūtų pažeidžiamos gyvūnų teisės, tačiau gyvūnams gelbėti gamtosaugininkai neturi nei įrangos, nei galimybių.
„Juk inspektorius neatsisės ant pelkėje įklimpusio briedžio ir neišjos raitas. Žinoma, idealiausias variantas būtų užmigdyti briedį ir išvežus paleisti jį kur nors miške, toli nuo civilizacijos, tačiau kaip visada trūksta lėšų“, – tvirtino L.Budrys.
Jis mano, kad atėjo metas steigti specialią valstybės tarnybą, kurios funkcija būtų rūpintis gyvūnais. Iki šiol tokios tarnybos neprireikdavo, tačiau dabar, plečiantis miestams ir didėjant gyvūnų migracijos srautui, tai tapo neišvengiama būtinybė.
„Tokių atveju tik daugės, nes gyvūnai bėga nuo žmonių, migruodami užklysta į miestus, eina per kelius. Tarnyba neturi būti didelė, bet ji turi būti aprūpinta visomis reikalingomis priemonėmis, ten turi dirbti specialų išsilavinimą įgiję žmonės“, – dar kartą pabrėžė L.Budrys.
Gamtosaugininkas neatmetė galimybės, kad naujoji tarnyba Vyriausybei priėmus atitinkamą potvarkį galėtų būti kuriama visuomeninės organizacijos pagrindu. Tam, kad būtų atnaujinta Lietuvos gyvūnų globos draugijos veikla, Aplinkos ministerija kasmet turėtų skirti apie 300 tūkst. litų.