Savanoris Audris Smilgevičius negailėdamas nei laiko, nei jėgų jau trečius metus važinėja po seniūnijas, organizacijas ir dalija maistą skurstantiesiems.
Užtarnautas poilsis – ramybė prie knygų, televizoriaus ar kapstantis sode – apie tokį gyvenimą svajoja daugelis, artėjant pensiniam amžiui. Tačiau pensininkas A.Smilgevičius tokią galimybę iškeitė į savanorišką darbą labdaros organizacijoje Maisto banke.
Kas antrą mėnesį jis važinėja po seniūnijas ir organizacijas dalydamas maistą skurstantiems žmonėms, likusį laisvą laiką tvarko įvairius kitus organizacijos reikalus. „Įdomu persiorientuoti į visiškai kitą sritį“, – rūšiuodamas maisto produktus šypsojosi buvęs fizikas.
Prieš imdamasis tokios veiklos A.Smilgevičius ilgai nesvarstė: „O kodėl gi ne? Juk turiu sveikatos, laiko, galimybių, tai kodėl turėčiau nedirbti? Man ši veikla įdomi: su žmonėmis, organizacijomis pabendrauju, ieškome, kam reikia pagalbos ir kas galėtų ją suteikti.“
„Tačiau svarbiausias čia ne aš: juk maisto produktus gauname iš ES, o mes tik rūpinamės juos išdalyti“, – kuklinosi savanoris. Jų organizacija nedidelė, darbuotojus galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų, tačiau jau galima pasidžiaugti sėkmingai plėtojama veikla. Pasiimti dalijamo maisto į seniūnijas ateina vis daugiau žmonių, daugėja bendradarbiaujančių organizacijų – vaikų namų, dienos centrų, nakvynės namų, daugybė kitų.
Ranką ištiesia draugai
Į kiekvieną seniūniją ar įstaigą maisto davinys atkeliauja kas antrą mėnesį. Arčiau Maisto banko sandėlio esančių organizacijų atstovai ateina jo pasiimti patys, pas kitus A.Smilgevičius važiuoja pats kompanijos „Kraft Foods“ padovanotu autobusiuku. Jei tose seniūnijose nėra kas išdalytų maistą neturtingoms šeimoms, imasi to pats. Diena tuomet prabėga greitai: žmonės pasišneka, pasiguodžia, būna, ir anekdotų papasakoja.
Šį mėnesį maisto davinys – miltai, makaronai, cukrus, sausų pusryčių pakelis ir sutirštinto saldinto pieno skardinė. Atėję žmonės maisto pasiima ne tik sau, bet ir sunkiai gyvenantiems draugams. „Tačiau ne bet kam dalijame. Žmonės turi būti užpildę prašymą socialinės rūpybos skyriuje, šeimoje vieno asmens pajamos turi būti mažesnės nei 427 litai. Turime visų jų sąrašą, tačiau kai kurie patys yra silpnos sveikatos ir negali ateiti, todėl už juos paima draugai“, – aiškino A.Smilgevičius, padėdamas susikrauti maistą jaunai merginai, nešančiai jį savo ir draugų šeimoms.
Gelbsti socialiniai darbuotojai
Iš seniūnijų sąrašuose esančių remiamų asmenų pasiimti maisto ateina apie 70–80 proc.
„Seniūnijų socialiniai darbuotojai, nors jiems tai ir nepriklauso, skambina likusiems ir primena, kad nepražiopsotų tokios galimybės“, – pagalba džiaugėsi Maisto banko savanoris. Tik gaila, kad visų, kuriems reikia pagalbos, sužinoti neįmanoma. „Vargingiausiai gyvenantys dažnai nei informacijos ieško, nei socialinės pagalbos kreipiasi“, – apgailestavo jis.
Ne paslaptis, kad tarp gaunančių socialinę paramą pasitaiko įvairių žmonių. Buvo ir bandančių gudrauti, pasiimti maisto davinį kelis kartus ir net priekaištaujančių, kad norėtų kitokio maisto. Tačiau į juos A.Smilgevičius žvelgia nekaltindamas, su šypsena: „Juk visur visokių žmonių yra, nieko nepadarysi.“
Naujausi komentarai