GINČAI AVARINIŲ BALKONŲ NEIŠGELBĖS

Tūkstančiai sostinės balkonų apjuosti apsauginiais tinklais, kad tinko ar betono luitai nekristų praeiviams ant galvų. Mat išlaidų balkonų remontui gyventojai bijo labiau negu atsakomybės, gresiančios nutikus nelaimei. Vis dėlto avarinius balkonus tvarkyti priversti žmonės netrunka įsitikinti, kad tai daryti verta.

Naujos technologijos

Priešais Seimo rūmus Gedimino prospekte 64 stovintis namas puošiasi naujais balkonais. Tiesa, vizualiai jie atrodo lygiai taip, kaip ir daugiau nei prieš 60 metų, kai namas buvo pastatytas: atkurti tokie pat dekoro elementai, tvorelės. Bet statybininkai nedirba, kaip anksčiau, kai tekdavo lieti betoninius klojinius, – balkonai dabar pagaminami ceche ir tiesiog užmaunami ant laikančiųjų metalinių konstrukcijų.

Daugiabutį administruojančios įmonės "Mano būstas Vilnius" direktorė Jurgita Alksninienė "Vilniaus dienai" teigė, kad šis namas yra nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos zonoje, todėl remontuojant negalimi jokie architektūriniai pakeitimai, tik restauravimas.

"Restauruojant paaiškėjo, kad reikia beveik viską nuimti ir atkurti iš naujo. Mūsų inžinieriai kartu su rangovais rado naujus technologinius sprendimus: sunkios betoninės dalys keičiamos pagamintomis iš lengvesnių medžiagų, nudažomos, ir nauji balkonai visiškai nesiskiria nuo senųjų. Tai pripažįsta ir kultūros paveldo specialistai", – tvirtino J.Alksninienė ir pridūrė, kad tokiu pat būdu balkonai su dekoratyviniais elementais atkurti ir Vasario 16-osios g. 2 bei Gynėjų g. 4 namuose.

Savivaldybė remia ne visus

Paklausta, kaip pavyko įkalbėti gyventojus imtis balkonų remonto, direktorė pripažino, kad Gedimino g. 64 prireikė dviejų balsavimų, mat name daugiau kaip 70 balkonų, ir ne visi gyventojai vienodai pajėgūs mokėti už remonto darbus. Bet finansinę naštą jiems turėtų palengvinti savivaldybės įmonė "Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra", kuri skiria paramą sostinės senamiestyje ir jo apsaugos zonose esančių gyvenamųjų namų balkonų, karnizų ir kitų architektūrinių detalių galimai avarinei būklei likviduoti.

2018 m. už savivaldybės skirtą 140 185 eurų paramą Vilniuje sutvarkyti 235 balkonai. Šiemet "Senamiesčio atnaujinimo agentūrai" pateikti 8 prašymai dėl daugiau nei 152 tūkst. eurų kompensacijų.

Jos kaina buvo gerokai didesnė, bet dabar gyventojai patenkinti, ir gauname padėkas už gražiai sutvarkytus balkonus.

"Mes esame pateikę paraišką dėl Gedimino g. 64 namo, tik kol kas paramos negavome, bet turime patirtį kituose objektuose, pavyzdžiui, vieno Birželio 23-osios g. namo gyventojai dar pernai gavo 50 proc. kompensacijas už balkonų renovaciją", – aiškino bendrovės vadovė.

Remonto darbų pradžia Gedimino pr. 64 nebuvo rožėmis klota: nors administruojanti įmonė rengia viešus konkursus rangovams, vienas laimėtojas pridarė broko ir dingo, teko su juo bylinėtis. Kitas laimėjęs rangovas, pasirodo, neteisingai susiskaičiavo darbų kainas.

"Galų gale darbų ėmėsi antrą vietą konkurse laimėjusi įmonė. Jos kaina buvo gerokai didesnė, bet dabar gyventojai patenkinti, ir gauname padėkas už gražiai sutvarkytus balkonus", – džiaugėsi J.Alksninienė ir pridūrė, kad sutvarkyti kaimynų balkonai yra pats geriausias motyvas ir kitų namų gyventojams pradėti svarstyti, kaip atsinaujinti patiems.

Avarinius keisti privaloma

Esama pavyzdžių, kai administratoriai remontuoti balkonus imasi privaloma tvarka, jeigu jie yra pripažįstami avariniais ir kelia grėsmę.

Neatsakingi: metų metus neremontuojami, apsauginiais tinklais apsiausti balkonai kelia šiurpą, bet jų savininkams tai nė motais.

"Pavyzdžiui, dėl blokinio namo Naugarduko g. 60 gavome iš savivaldybės nurodymą, kad balkonai avariniai ir mes privalome remontuoti, jog išvengtume nelaimės. Pradėjus darbus, savo balkonų tvarkymu pradėjo domėtis ir Naugarduko 45 namo gyventojai. Šiuo metu ir ten yra pasirašyta sutartis, laukiame, kada statytojai pradės darbus", – sakė J.Alksninienė.

Jos teigimu, vidutinė vieno balkono kapitalinio remonto kaina – apie 2,5 tūkst. eurų, jeigu reikia atkurti dekoro elementus, kaina ūgteli, bet paprastai neviršija 4 tūkst. eurų. Suprantama, kad kiekviename name atsiranda žmonių, kuriems tokia finansinė našta yra per sunki, todėl jie ir priešinasi remontui.

"Gyventojai turi privalomąsias kaupimo lėšas, kurias bendru sprendimu galima panaudoti, kai kurie namai būna pradėję rinkti specialiąsias kaupimo lėšas balkonų remontui, bet ir jų dažnai neužtenka, – teigė J.Alksninienė. – Tokiais atvejais mes patys atsiskaitome su rangovais, o gyventojams išdėliojame mokėjimus 2 metams. Tai palengvina finansinę naštą."

Neįmanoma susitarti

Pagal įstatymą balkonai yra namo savininkų bendroji dalinė nuosavybė, kaip ir, pavyzdžiui, stogas, todėl išlaidas jų remontui privalo apmokėti net ir tie gyventojai, kurių butuose balkonų nėra. Tai irgi nemenkas motyvas jiems priešintis balkonų renovacijai. Šiuo metu Seime registruotas naujas Daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų valdymo įstatymo projektas, kuriuo siūloma, kad remonto išlaidas apmokėtų tik tie butų savininkai, iš kurių buto galima patekti į balkoną ar terasą.

Suprantama, kad kiekviename name atsiranda žmonių, kuriems tokia finansinė našta yra per sunki, todėl jie ir priešinasi remontui.

Vieno Kauno g. daugiabučio namo bendrijos pirmininkas Mindaugas Tamošauskas mano, kad priėmus siūlomus įstatymo pakeitimus gyventojams teks daugiau atsakomybės. Mat dabar neįmanoma gauti daugumos savininkų pritarimo balkonų remontui.

"Aišku, neteisinga, kai žmonės, kurie visiškai neturi balkono, buvo priversti mokėti už kitų namo gyventojų balkonų remontą, nes tai yra bendroji dalinė nuosavybė. Pas mus jau daugiau nei metus balkonai aptraukti apsauginiais tinklais, bet bendrijos nariai nesutinka jų remontuoti – sako, kad neturi pinigų. Kompensacijos iš savivaldybės mes negautume, nes senamiesčio apsaugos zona yra tik iš Kauno gatvės pusės, o namas kampinis. Be to, daug butų yra išnuomoti, jų savininkai į susirinkimus nevaikšto, o nuomininkams apskritai niekas nerūpi", – realią situaciją dėstė pašnekovas.

Ragina nekelti sumaišties

Tačiau Lietuvos būsto rūmų prezidentas Juozas Antanaitis įsitikinęs, kad naujas projektas, jei būtų priimtas, sukeltų dar daugiau sumaišties, kur yra bendroji nuosavybė, o kur –  būsto savininko asmeninė.

"Viename projekto straipsnyje rašoma, kad balkonai yra bendroji dalinė nuosavybė, o kitame – kad balkonu besinaudojantis savininkas turi jį remontuoti pats. Kalba čia ne tik apie savininko pareigas ar atsakomybę, mums reikia žiūrėti, kaip išsaugoti savo nacionalinį turtą – daugiabučius namus. Jeigu bus išskaidyta atsakomybė, namai grius, ir pirmiausia balkonai, kurie jau dabar kelia didžiulį pavojų", – teigė J.Antanaitis.

Privalomas remontas. Čiagi ne humoras koks, o žmonių saugumas ar net gyvybė. Negalime rizikuoti.

Šiuo metu atsakomybė už bendrosios dalinės nuosavybės priežiūrą ir saugumą tenka namo valdytojui – bendrijai, administruojančiai įmonei ar jungtinės veiklos dalyviams. Turi būti reguliariai atliekama turto apžiūra, nustatomi trūkumai ir parengiamas priemonių planas jiems pašalinti.

"Nukritus balkonui ar jo daliai kažkam ant galvos arba ant automobilio, namo administratorius ar bendrijos pirmininkas liks kaltas, jeigu neatliko apžiūrų, neparengė priemonių ir nepasiūlė butų savininkams jas įgyvendinti. Bet ar jis atsakingas, jeigu žmogus kone su šautuvu atsistoja balkone ir neleidžia remontuoti?" – kėlė klausimą J.Antanaitis.

Lietuvoje yra apie 37 tūkst. namų, kuriuos būtina renovuoti, iš jų apie 3,5 tūkst. Vilniuje.

Pašnekovas pritaria šiuo metu galiojančiai tvarkai, kai, negalėdamas susitarti su gyventojais, namo administratorius dėl avarinės balkonų būklės kreipiasi į savivaldybę. Esant komisijos sprendimui, remontas tampa privalomas, ir gyventojai jau nebegali išsisukinėti. J.Antanaičio nuomone, ši tvarka galėtų būti taikoma dažniau, tuomet nebūtų ir poreikio keisti įstatymą.

"Jeigu gresia pavojus balkonų konstrukcijoms, turi būti ne butų savininkų įkalbinėjimas, o privalomas remontas. Čiagi ne humoras koks, o žmonių saugumas ar net gyvybė. Negalime rizikuoti", – įsitikinęs Lietuvos būsto rūmų prezidentas.