Nors daug žvejų skeptiškai atsiliepa apie Vilnios upę ir mano, kad žuvų joje beveik nėra, lašišines žuvis tiriantys mokslininkai gali įrodyti, jog yra priešingai.

Darbas – lyg operacinėje

Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto darbuotojams Kęstučiui Skrupskeliui ir Sauliui Stakėnui vakar prireikė vos dvidešimties minučių Vilnioje sugauti šlakį. Į keptuvę jis nepateko – po trumpos operacijos, per kurią šlakiui į pilvą buvo įmontuotas radijo siųstuvas, žuvis iškeliavo atgal į upę.

K.Skrupskelis ir S.Stakėnas pradėjo tyrimą, kuris leis daugiau sužinoti apie lašišinių žuvų migraciją ir gyvenimo ypatumus. Specialiu elektriniu žūklės prietaisu Vilnioje sugaunamos lašišos ir šlakiai patenka ant operacinio stalo. Žuvys užmigdomos, joms skalpeliu prapjaunami pilvai, o į vidų įmontuojami radijo siųstuvai, kurie leis sekti žuvų klajones. Po trumpos operacijos pjūvis užsiuvamas, o žuvys grįžta į upę, kurioje nerš.

Lašišos atplauks vėliau

Kaip pasakojo K.Skrupskelis, šiuo metu iš jūros neršti į Vilnią jau atplaukė šlakiai. Lašišos atplauks kiek vėliau – šios žuvys baikštesnės, todėl upėse, kurios teka per miestus, pasirodo prieš pat nerštą, kuris vyksta lapkritį ir gruodį. Išneršusios žuvys grįžta atgal į jūrą.

Nors ilgą laiką buvo manoma, kad lašišinės žuvys kasmet neršia toje pačioje upėje, K.Skrupskelio teigimu, tai netiesa: "Pavyzdžiui, užfiksavome, kad lašiša, kuri vienais metais neršė Vilnioje, kitais metais giminės pratęsti plaukė į Vyslą Lenkijoje."

Nustatyta, kad kai kurios Lietuvoje neršiančios lašišos iki nerštaviečių sukaria net 550 km.

Žuvų dydžiai – įspūdingi

Hidrokostiumais apsirengę vyrai į pripučiamą valtį susikrauna mantą ir brenda į upę. Po dvidešimties minučių tinklelyje, kurio rėmu teka elektros srovė, suspurda pirmas laimikis – maždaug 2 kg šlakis. Tai aštuntoji Vilnioje sugauta žuvis, kuriai į pilvą įmontuotas siųstuvas.

Mokslininkų naudojamas elektrinis žūklės prietaisas – kitoks nei brakonierių. Brakonieriai paprastai paleidžia tokią elektros srovę, kad žuvys yra užmušamos. Mokslininkų įtaisas tik sutraukia žuvų raumenis. Teisę naudoti tokius žūklės prietaisus Lietuvoje turi tik trys institucijos, o norint juos įvežti į šalį reikia specialaus leidimo.

Po operacijos, per kurią į pilvą buvo įmontuotas siųstuvas, K.Skrupskelio ir S.Stakėno sugautas šlakis kurį laiką ramiai tūnojo upės pakrantėje. "Bando susigaudyti, kas įvyko", – juokavo mokslininkai. Praėjus kelioms minutėms ir išsivadėjus anestetiko poveikiui žuvis pradingo gelmėje.

Vakar mokslininkų sugautas šlakis nebuvo įspūdingo dydžio, bet neršti į Vilnią atplaukia ir kur kas didesnės žuvys. Didžiausias K.Skrupskelio ir S.Stakėno Vilnioje sugautas šlakis svėrė 7 kg, o lašiša – 11 kg. Dar didesnės žuvys sugaunamos per Molėtų ir Ukmergės rajonus tekančiame Siesartyje. Šioje upėje mokslininkams pavyko sugauti net 17 kg sveriančią lašišą.

Populiacija atsigauna

Dar prieš dešimtmetį lašišos ir šlakiai Lietuvoje buvo atsidūrę ties išnykimo riba, tačiau dabar padėtis geresnė. Prie to prisidėjo jau ne vienus metus per lašišinių žuvų nerštą vykdomos jų apsaugos akcijos ir įžuvinimo darbai.

Sąmojingesni darosi ir žvejai mėgėjai. K.Skrupskelis pasakojo, kad per vieną šį rudenį vykdytą gamtosaugininkų reidą buvo patikrinta beveik 20 Neryje žuvis gaudžiausių žvejų – tik vienas neturėjo licencijos, visi kiti žvejojo legaliai. Be to, didelė dalis žvejų sugautų lašišų ir šlakių namo netempia, o paleidžia atgal į upę.

Vis dėlto daliai žuvų nepavyksta išvengti brakonierių žabangų. Tai byloja ir ant kai kurių mokslininkų sugautų lašišų bei šlakių kūnų matomi sužalojimai, kuriuos palieka tinklai ir žeberklai.

Išvadino debilais

Būna situacijų, kai ir K.Skrupskelis, ir S.Stakėnas palaikomi elektra žuvis gaudančiais brakonieriais, nors atvykę prie upės mokslininkai pakrantėje visada įsmeigia lentelę su informacija, kad čia vykdomi moksliniai tyrimai.

"Pasitaiko ir kurioziškų nutikimų. Kartą gaudėme žuvis netoli Naujosios Vilnios. Iš vienos sodybos išbėgę žmonės puolė mus kaltinti brakonieriavimu, grasino iškviesti policiją, o pamatę, jog pagauname lašišą ir ją vėliau paleidžiame, išvadino debilais, kad tokią žuvį paleidome. Keistos žmonių vertybės", – juokėsi S.Stakėnas.

Siaučia brakonieriai

Licencijas įsigiję žvejai mėgėjai lašišas ir šlakius galėjo gaudyti iki spalio 15 d. Dabar šių žuvų žvejyba draudžiama, kol baigsis nerštas – iki sausio 1 d.

Pasak Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento Gyvosios gamtos apsaugos inspekcijos viršininko Sigito Mikėno, neršiančias lašišas saugo ne tik aplinkosaugininkai, bet ir visuomenės akys.

Pagal gyventojų pranešimus praėjusią savaitę Vilniaus rajone buvo išaiškinti kelis šiurkštūs žūklės taisyklių pažeidimai. Spalio 13 d. rytą Neries upėje ties Papūnės kaimu surengę pasalą pareigūnai sulaikė pilietį A.S., kuris tinklu bandė pagauti lašišinių žuvų. Už tokią neteisėtą žvejybą gresia nuo 200 iki 700 litų administracinė bauda ir draudžiamų žvejybos įrankių konfiskavimas.

Tos pačios dienos vakarą Elektrėnų savivaldybėje, Neries upėje ties santaka su Bražuole, buvo sulaikytas pilietis A.K., kuris spiningu turėjo sugavęs lašišos patelę. Neįtardamas, kad jį stebi inspektoriai, žuvį vyras slėpė miške. Šiam pažeidėjui gresia iki 200 litų administracinė bauda. Jam taip teks atlyginti žuvų ištekliams padarytą 200 litų žalą.