Surinktais duomenimis, vienas asmuo, ėjęs komercijos direktoriaus pareigas, faktiškai vadovavo visai įmonei ir buvo atsakingas už jos finansinės apskaitos tinkamą tvarkymą. Įtariama, kad veikdami kartu, abu asmenys organizavo neapskaityto darbo užmokesčio išmokėjimą darbuotojams. Skaičiuojama, kad per beveik trejus metus, nuo 2020 iki 2023 metų, įtariamieji darbuotojams galėjo išmokėti beveik 90 tūkst. eurų, kurie nebuvo įtraukti į bendrovės finansinę apskaitą.

Be to, siekdami išvengti mokėtinų mokesčių valstybei, asmenys galimai neįformino darbo užmokesčio išmokėjimų žiniaraščiuose. Įtariama, kad žiniaraščiai bei kasos išlaidų orderiai nebuvo pateikti apskaitos paslaugas teikiančiai bendrovei, kurios atsakingoji darbuotoja, neturėdama duomenų apie galimai neapskaitytas operacijas, į deklaracijas įrašė neteisingus duomenis apie bendrovės pajamas, pelną, turtą ir pateikė juos VMI ir Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai.

Pareigūnai įtaria, kad taip galėjo būti išvengta daugiau nei 107 tūkst. eurų mokesčių sumokėjimo į valstybės biudžetą.

Atliekant ikiteisminį tyrimą buvo laikinai apribota vieno iš įtariamųjų nuosavybės teisė į butą ir žemės sklypus, kurių vertė siekia per 126 tūkst. eurų.

Ikiteisminio tyrimo byloje Šiaulių AVMI pareiškė civilinį ieškinį, kurio suma siekia beveik 55 tūkst. eurų. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Panevėžio skyrius pareiškė civilinį ieškinį – beveik 53 tūkst. eurų sumai.

Už mokesčių vengimą, kai mokesčių suma viršija 900 MGL, teismas gali skirti griežčiausią bausmę – laisvės atėmimą iki aštuonerių metų. Apgaulingas finansinės apskaitos tvarkymas griežčiausiai baudžiamas laisvės atėmimu iki ketverių metų.