Totorius į Lietuvą prieš Žalgirio mūšį pakvietė Vytautas Didysis, prašydamas padėti ginti LDK.

Vilniaus rajone, Keturiasdešimties totorių kaime, stovinti mečetė yra viena iš keturių išlikusių Lietuvoje.

Lietuvos totoriai šioje mečetėje meldžiasi nuo XVI amžiaus ar dar anksčiau, o dabar baiminasi, kad iš čia juos gali išstumti atvykėliai. Pamaldos vyksta tik penktadieniais, o dvasininkas neslepia – dėl šios šventyklos dabar vyksta karas.

„Tradicinės Lietuvos totorių vietos jau nėra tų Lietuvos totorių – atstovauja kiti žmonės, kurie atstovauja kitus interesus, prisidengiant islamu“, – tvirtino Keturiasdešimties totorių kaimo mečetės imamas Ramazanas Krinickis.

Į islamą išpažįstantys istorinių totorių palikuonys pasakoja, kad atvykę užsienio musulmonai teršia jų reputaciją ir net bando perimti jų maldos namus.

„Totoriai, totoriai, totoriai, o iš kitos pusės musulmonai, musulmonai, musulmonai, ir žinome, kas finansuoja tuos musulmonus, tuos kitus muftiatus, iš kur tos algos ateina“, – teigė R. Krinickis.

LNK stop kadras.

Įtariama, kad atvykėlius finansuoja Lietuvai nedraugiškos jėgos. O atvykėlių iš musulmoniškų šalių vis daugėja. Dėl to žadama kreiptis į Valstybės saugumo departamentą.

„Jeigu atiduosime musulmonų integracijos procesą kažkokioms transnacionalinėms bendrijoms, trečiųjų šalių finansuojamoms, turėsime labai labai rimtų, pavojingų tendencijų“, – tikino Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys (TS-LKD) Laurynas Kasčiūnas.

Dėl užsienio musulmonų priėmimo kaltinama Lietuvos musulmonų bendruomenių taryba. Jie sako irgi esantys Lietuvos totoriai, bet nesutaria su kitais – senųjų totorių palikuonimis.

„Esame kalti, kad pas mus yra tiek daug musulmonų. Ne mūsų bendruomenė, ne mūsų muftiatas kviečia tuos musulmonus čia dirbti ir neįdarbiname jų. Įdarbina Lietuvos įmonės ir įstaigos, kurios ir kviečia tuos žmones“, – aiškino Lietuvos musulmonų bendruomenių tarybos pirmininkas, muftijus Aleksandras Beganskas.

LNK stop kadras.

Ne vienerius metus vyksta ginčai ir dėl Kauno mečetės, iš kurios Lietuvos senieji totoriai jau jaučiasi išstumti.

„Kada patiklūs tie mūsų Lietuvos totoriai įsileidžia juos, o jie paskui paima ir perima viską“, – pasakojo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas Motiejus Jakubauskas.

Keturiasdešimties totorių kaimo bendruomenei iki šiol vadovavo istorinių totorių palikuonė Fatima Asanavičienė, tačiau valdžios staiga neteko – ją perėmė atvykėliais laikoma musulmonų bendruomenių taryba. Todėl bijoma, kad ir kaimo mečetės valdymas iš senųjų totorių bus atimtas.

„Daug metų Fatima Asanavičienė nedarė jokių susirinkimų, o kiekvienas vis tiek turi nepasitenkinimą – tokie ar tokie žmonės yra pasipiktinę“, – sakė naujasis kaimo bendruomenės vadovas Konstantinas Selimovičius.

Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:

Lietuvos totorių bendruomenei priklauso apie 2 tūkst. žmonių.

„Jeigu tokia politika vyks ir taip toliau bus, tai iki 2050 metų Lietuvos totorius liks tik eksponatas. Jeigu iki to pragyvensiu, tai liksiu vienas, kažkur nacionaliniame muziejuje sėdėsiu, ir galės parodyti, kad dar esu toks“, – kalbėjo Lietuvos totorių bendruomenių sąjungos pirmininkas.

Gilėjant konfliktui tarp senųjų totorių ir naujai atvykusių musulmonų, kai kurie parlamentarai, gindami istorinių totorių palikuonis, žada kreiptis į valstybės institucijas dėl didesnio bendruomenės finansavimo, kad jie galėtų būti nepriklausomi.