Iki Kalėdų dar trys savaitės, tačiau miestiečiai jau viliojami pasirūpinti eglučių. Tiesa, nors ir sunkmetis, mažesnių kainų nei pernai nežadama.

Įtiks kiekvieno kišenei

Vilniaus miškų urėdijos medelynas eglutes pardavinėja Šumsko plento 13-ame kilometre. Medelyno viršininkė Reda Konstantinavičienė pasakojo, kad kol kas parduotos tik kelios žaliaskarės. Prekyba eglėmis viršūnę turėtų pasiekti gruodžio 10–20 d. Tada ir pasirinkimas bus didesnis.

"Vėliau turėsime didesnių kirstų iš girininkijų atvežtų eglių. Dabar siūlome iki 2 m aukščio arba labai dideles – 4, 5 m ar net aukštesnes. Tarpinių neturime", – kalbėjo R.Konstantinavičienė.

Eglių kainos medelyne iš esmės liko tos pačios, kaip ir pernai. Jos priklauso nuo medžio dydžio ir grožio. Tačiau kiekvienas esą galėtų rasti eglę pagal savo kišenę. Kainos svyruoja nuo 10 iki 100 litų.

"Sunku prognozuoti, kaip seksis prekyba, tačiau tikimės parduoti ne mažiau nei pernai, – sakė medelyno viršininkė ir atkreipė dėmesį, kad medelynas su prekybos centrais nekonkuruoja. – Turime savo virtuvę, ir konkurentai mums nesvarbūs, į juos kreipiame mažai dėmesio."

Gyvomis eglėmis dar neprekiauja

Prekybos tinkas "Iki" prekybą dirbtinėmis eglėmis pradėjo dar lapkričio viduryje. Netrukus gyvomis eglėmis aikštelėse prie "Iki" parduotuvių pradės prekiauti eglučių augintojai.

"Parduotuvių asortimente yra daugiau nei 10 rūšių įvairių dirbtinių eglučių, didžioji dalis gaunama iš tiekėjų Lietuvoje. Didžiausio populiarumo paprastai sulaukia dirbtinės vidutinio dydžio eglutės", – sakė "Iki" atstovas spaudai Valdas Lopeta.

Kainos įvairios, pradedant nuo kelių litų ir baigiant šimtu ar net daugiau.

"Prekyba dar tik įsibėgėja, planuojame, kad daugiausia eglučių bus perkama per paskutines dvi savaites iki Kalėdų", – prognozavo V.Lopeta.

Populiarėja eglės vazonėliuose

Prekybos centruose "Maxima" eglės vazonėliuose parduodamos nuo praėjusios savaitės, o kirstinėmis žaliaskarėmis ketinama pradėti prekiauti šį savaitgalį.

"Eglutės vazonėliuose sulaukia vis didesnio susidomėjimo: žmonės dažniau perka ne kirstinę, bet gyvą eglutę. Tokią išvadą padarėme, palyginę pardavimą: kirstinių eglučių pardavimas mažėja, nes realiai daugiau nuperkama dirbtinių eglių, o pasodintų vazonėliuose parduodama daugiau. Pernai tokių eglių turėjome apie 5 tūkst., šiemet planuojame atvežti tiek pat", – pasakojo bendrovės "Maxima LT" atstovė ryšiams su visuomene Renata Saulytė.

Eglių vazonėliuose kainos svyruoja nuo 30 iki 100 litų, atsižvelgiant į rūšį ir aukštį.

Kirstinės lietuviškos žaliaskarės, augančios mūsų giriose, esą nėra tokios paklausios kaip, tarkime, daniškos eglės. Kirstinę 1,5 m aukščio lietuvišką eglę galima nusipirkti už 20 litų.

Sidabrinių kirstinių eglių parduodama daugiau nei tradicinių. Jos į prekybos centrus "Maxima" atvežamos tiek iš Lietuvos medelynų, tiek ir iš Danijos. Sidabrinių kirstinių eglučių kainos svyruoja nuo 40 iki 100 litų.

"Rimi Lietuvos" tinklas siūlo apie 10 rūšių gyvų lietuviškų ir importinių eglučių. Kirstų ir vazonuose. Mažiausios – 0,5 m iš Olandijos, augančios vazonuose. Didžiausios Kalėdų eglutės sieks 2 m – kirstos, daniškos. Per pastarąsias porą savaičių prasidės prekyba ir lietuviškomis kirstomis eglutėmis.

"Pernai prekiavome vien lietuviškomis kirstomis eglėmis, tačiau susilaukėme pastabų iš pirkėjų, kad jų spygliai nukrinta per greitai – nauja tendencija, žmonės pamėgo eglutes puošti kuo anksčiau, o lietuviška eglutė spyglius pradeda barstyti anksčiau ir sunkiai išlaiko ilgesnį prieššventinį periodą. Šių metų naujiena – specialios rūšies daniškos eglutės, kurios kvepia kaip lietuviškos, tačiau "galioja" ilgiau", – pasakojo "Rimi Baltic Group" atstovė ryšiams su visuomene Raminta Stanaitytė-Česnulienė.

Kainos įvairios. Žalių importinių – nuo 20 iki 100 litų, vietinių žaliaskarių – 10–20 litų

"Krizinių" eglių nesiūlys

Didžiausią pardavimo dalį sudaro prekyba dirbtinėmis eglėmis. Jų kainos siekia 5–250 litų. Populiariausios – 1,2–1,8 m aukščio.

"Visada turime ir netradicinių: raudonų, baltų, apsnigtų. Tačiau populiariausios išlieka klasikinės žalios", – pasakojo R.Saulytė.

Didžiosios Britanijos sostinėje šiemet žaibiškai išpopuliarėjo "krizinės" Kalėdų eglutės, pagamintos iš vielos ir papjė mašė, ir visai nepanašios į tradicines eglutes.

Per šiuos Naujuosius metus londoniečių namus papuoš į nudžiuvusį ir baltais aerozoliniais dažais nupurkštą medį panašus kūrinys su keliais plastmasiniai žaisliukais ir neryškiomis lemputėmis. Naujoji eglutė taps simboliniu priminimu, kad praėję metai buvo nelengvi.

Ar ką nors panašaus išvysime Vilniuje?

"Kažko ypatingo, susijusio su krize, nepateiksime. Kasmet pristatome tam tikrų naujovių ir mados srovių. Pernai buvo populiarios apverstos eglutės, kabinamos ant lubų. Šiemet naujų tendencijų neturėjome. Į naujienas žmonės žiūri atsargiai, nes lietuviai konservatyvūs ir bet kokią naujieną vertina atsargiai. Be to, gali būti taupoma renkantis pigesnę eglę", – kalbėjo R.Saulytė.

Leidimai jau išduodami

Savivaldybės Verslo ir paslaugų skyriaus vedėja Virgina Skirienė aiškino, kad leidimus prekiauti eglėmis augintojams išduoda seniūnijos. "Paprastai žmonės vėliau kreipiasi dėl leidimų, o jei kas nors jau juos turi, tai prekybą pradės tikrai vėliau, nes dabar pasistačius eglę iki Kalėdų ji spėtų nubyrėti", – svarstė V.Skirienė.

Antakalnio seniūnas Algimantas Vaitkus sakė, kad trys žmonės jau yra kreipęsi dėl leidimų. "Preliminariai sutarėme, kad prekiauti galės, tačiau jie pageidauja pradėti tik maždaug nuo gruodžio 20 d.", – sakė seniūnas.

Antakalnyje numatytos keturios prekybos eglėmis vietos: Olandų gatvėje prie "Ryto" parduotuvės, priešais Antakalnio polikliniką, prie Antakalnio turgelio ir prie buvusio seniūnijos pastato Šilo g. 13.

Leidimai prekiauti išduodami ir kitose seniūnijose.

Pagal 2002 m. miesto tarybos nustatytą tvarką prekiauti eglėmis pageidaujantys žmonės už prekyvietę turi susimokėti. Kaina dienai – 5 litai už 2 kv. m. Už kiekvieną papildomą kvadratinį metrą rinkliava po 2 litus.