Po keturių mėnesių neveiklumo apiręs Gedimino pilies kalnas sulaukė pagalbos. Statybininkai skuba lopyti nuošliaužą, o kalno tvarkymo idėjos sumanytojai tikisi sulaukti finansavimo

Patekti į Gedimino kalną vis dar galima tik keltuvu, tačiau viltis žengti senuoju taku neužgeso – vakar buvo pradėti šlaito papėdėje atsiradusios nuošliaužos tvarkymo darbai.
Keturis mėnesius nuo to, kai „Vilniaus dienoje“ pasirodė pirma publikacija, truko ginčai, kas turi tvarkyti kalną. Kol Vilniaus apskrities valdininkai postringavo, kad „kalnas – ne žemė, o nuošliauža – ne statinys“, Vilniaus pilių direkcija ėmėsi darbo ir savo lėšomis žada sutvarkyti šlaitą.
Šiuo metu šlaitui tvarkyti skirta 250 tūkst. litų, tačiau atlikus žvalgomuosius darbus ji gali keistis. Už šiuos pinigus statybininkai nukas dalį šlaito ir naudodami specialią medžiagą – geotekstilę – formuos šlaitą iš naujo. Visi darbai turėtų užtrukti apie mėnesį ir baigtis iki rudens liūčių.

„Svarbu išlaikyti kalno formą, ne tik jį sutvarkyti. Šlaitas bus sutvirtintas taip, kad bus natūrali atraminė siena. Iš viršaus įrengsime tinklą, jis bus apipiltas juodžemiu ir apsėtas žole“, – darbus nupasakojo Vilniaus pilių direkcijos vadovas Saulius Andrašiūnas.

Ardo lietūs

Darbų projektą parengę geologai į šiuos šlaito tvirtinimo darbus žiūri skeptiškai, bet pripažįsta, kad geriau daryti ką nors, negu nieko. Pagal esamą planą bus sutvarkyta tik pažeista šlaito dalis, nors siekiant išsaugoti kalną būtinas kapitalinis remontas.
„Turi būti gręžiami vertikalūs ir horizontalūs poliai. O visas kalnas apjuosiamas keliais gelžbetoniniais žiedais, juos pridengs auganti žolė. Prieš gerą dešimtmetį šie darbai buvo pradėti, bet paskui sustojo. Tuomet buvo sutvirtintas vienas šlaitas“, – paaiškino galimą problemos sprendimo būdą Lietuvos geologijos tarnybos viršininkas Jonas Satkūnas.
Geologų nuomone, kol bus atlikti rimti darbai, šliaužiančio kalno nesustabdys joks kosmetinis remontas.
„Tai, kad kalnas juda, galima suprasti pažvelgus ir į vartus. Šiuo metu vartų viršus išsiskėtęs iki kelių centimetrų, o apačia atvirkščiai – susiglaudusi, nors jie pastatyti buvo lygiai“, – teigė S.Andrašiūnas.

Vartus atidarys negreitai

Lietuvos nacionalinio muziejaus direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Danielius sakė, kad vartai į Gedimino kalną lankytojams atsivers, kai baigsis visi šlaito tvirtinimo darbai, ir visais rūpimais klausimais siūlė kreiptis į Vilniaus pilių direkciją.
„Taip ir būna, kai reikia imtis atsakomybės. Kyla kalbos. Pastatas čia ar ne pastatas. Manėme, atsiras šeimininkas – rezervatas, kuris tą žemę tvarkys, bet žemės jie neturi. Žemė yra valstybinė“, – skėsčiojo rankomis S.Andrašiūnas, tikėdamasis, kad parodyta iniciatyva privers valdininkus susirūpinti kalno likimu.
Kol takas į Gedimino pilį uždarytas metaliniais vartais, lankytojams siūloma kilti keltuvu. Tiesa, kaip rašė „Vilniaus diena“, kai kurie vilniečiai ir turistai kelionę keltuvu mieliau išmaino į pavojingą pramogą – lipa tiesiai per metalinę tvorą.

Griauna ir medžiai

Nemažai žalos kalnui daro ne tik lietaus vanduo, kuris užuot nubėgęs susigeria į šlaitą, bet ir medžiai, pradžioje sutvirtinę Gedimino kalną, o dabar jį griaunantys. Senojo Vilniaus vaizduose matyti, kad Gedimino kalnas plikas. Tą patį patvirtino ir S.Andrašiūnas. „Medžiais Gedimino kalnas apaugo tik XX a. Dar 1900 m. čia nieko nebuvo. Tad medžiai ir vanduo ardo kalną. Susigėręs į šlaitą vanduo ištrykšta visiškai netikėtoje vietoje ir taip daro neatitaisomą žalą. Kol buvo jauni, medžiai lyg ir tvirtino šlaitą, tačiau užaugę ir siūbuojami vėjo šaknimis išjudina dirvožemį. Nukirtus kai kuriuos medžius, šaknys lyg ir vėl sustiprino šlaitą, tačiau šaknims supuvus, jos tapo papildomu svoriu kalnui. Užburtas ratas“, – vardijo Gedimino pilies kalnui kylančius pavojus S.Andrašiūnas.