Kankinasi ir medikai, ir ligoniai

Greitosios medicinos pagalbos medikai vos spėja gelbėti nukentėjusiuosius nuo karščio, tačiau ligoninėse pacientai priversti kęsti kaitrą.

Iškvietimų protrūkis

"Per parą 400–500 iškvietimų sulaukiame. Nėra kada nei iš automobilio išlipti, pailsėti", – braukdama prakaitą pasakojo Greitosios medicinos pagalbos felčerė Onutė Deksnienė. Laisvės alėjoje blogai pasijutusiam vyrui vakar ji primygtinai siūlė važiuoti į ligoninę, tačiau nerišliai kalbantis žmogus kategoriškai atsisakė pagalbos.

Medikus jam iškvietė praeiviai, tačiau įkaušęs vyras nesutiko važiuoti nei į ligoninę, nei namo, ir liko sėdėti ant suoliuko. "Dėl visko kaltas alkoholis", – bedė pirštu į šalia besimėtantį tuščią degtinės butelį medikė.

Pasak O.Deksnienės, žmonės alpsta parduotuvėse, turguose, pasėdėję saulės atokaitoje. Dažniausiai medikai skuba į pagalbą vyresniems žmonėms, tačiau pasitaiko ir jaunų, kuriems karštis pridaro problemų. "Šiandien turguje gaivinome merginą, atvykusią į svečius iš Gruzijos. Nors ten karšta būna dažniau nei pas mus, viešnia, nuėjusi apsipirkti į turgų, apalpo", – pasakojo O.Deksnienė.

Greitosios pagalbos felčerė stebisi, kad žmonės ignoruoja patarimus kepinant saulei užsidėti kepurę ar kitokį galvos apdangalą, negeria skysčių. "Jeigu dar pavartoja alkoholio, būna visai prastai", – sakė medikė.

Tvanku ir klinikose

Į ligoninę patekusiems žmonėms taip pat nepavyks pabėgti nuo karščio. "Kaip ir visoje Lietuvoje, taip ir Klinikose karšta", – pasakojo Kauno medicinos universiteto klinikų (KMUK) valdymo tarnybos vadovas gydytojas Edmundas Varpiotas.

Pasak jo, senuosiuose pastatuose, kur storesnės sienos, šiek tiek vėsiau, tačiau medikams tenka braukti prakaitą. "Kai kur yra kondicionieriai, kai kur oras ventiliuojamas. Darbo sąlygos įmanomos, operacijos vyksta kaip įprastai", – aiškino medikas. Jis atkreipė dėmesį, kad padaugėjo pacientų, gydomų dėl stuburo traumų po neatsargaus nardymo vandenyje.

"Ir sveiki žmonės tokiu oru jaučiasi nekaip, o širdies ligomis sergantiems žmonėms karštis yra didelė našta", – neslėpė KMUK kardiologijos ambulatorijos vadovas prof. Rimvydas Šlapikas. Jo teigimu, tvyrant karščiui žmonės dažniau skundžiasi padidėjusiu kraujospūdžiu, širdies ritmo sutrikimais, širdies nepakankamumu. Kalio ir magnio trūkumas organizme gali sukelti paralyžių.

Pasak profesoriaus, patalpose, kur guli kritinės būklės ligoniai, oras kondicionuojamas, tačiau palatose kondicionierių nėra. "Žmonės supranta, kad karštis – gamtos reiškinys. Personalas stengiasi užtraukti užuolaidas ar žaliuzes, parūpina daugiau skysčių", – pasakojo R.Šlapikas.

Jis taip pat priminė, kaip svarbu karštą dieną gerti pakankamai vandens, ypač mineralinio. Tačiau širdies ligomis sergančius žmones gydantis medikas perspėja, kad tokiems ligoniams besaikis skysčių vartojimas gali ir pakenkti.

Džiaugsmas nustelbė karštį

"Iš to džiaugsmo net nejaučiame, ar karšta, ar ne", – šypsojosi į prieš kelias valandas gimusią dukrytę Melitą žiūrėdama Daiva Vaitkūnienė. P.Mažylio gimdymo namų intensyviosios terapijos palatoje šilta, tačiau gulinčios gimdyvės jaučiasi gerai. Ryte nuo saulės saugo tankios žaliuzės, o popiet pravėrus langus padvelkia vėjelis. Medikai savo kabinetus vėdina sudarydami skersvėjį.

Gimdyklose ir operacinėse, naujagimių skyriuje veikia kondicionieriai. "Gimdykloje gal ir norisi vėsesnio oro, tačiau pagal reikalavimus čia privalo būti 25 laipsnių temperatūra", – pastebėjo akušerė. Dirstelėjusi į termometrą medikė patikslino: patalpoje – 26 laipsniai.

"Šiuo metu pas mus mažiau moterų, tad stengiamės jas guldyti į šiaurinėje pastato pusėje esančias palatas. Gimdyvės pas mus neužsibūna, po 2–3 parų keliauja namo", – aiškino P.Mažylio gimdymo namų direktorius Eugenijus Valasevičius.

Pasak jo, per pastarąsias karštas dienas dar nepasitaikė, kad kuriai nors nėščiajai ar gimdyvei prireiktų pagalbos dėl karščio. "Dar niekas nenualpo", – šyptelėjo gimdymo namų vadovas. Pasak jo, besilaukiančios moterys dabar protingos ir saugo save.

Medikai pataria būsimoms mamoms per parą išgerti iki 3 litrų skysčių, vengti saulės, ypač vidurdienį.

Senajame pastate – vėsu

"Siaubingai karšta. Galėtų bent žaliuzes užkabinti", – piktinosi Raudonojo Kryžiaus klinikinės ligoninės slaugytojos. Vaistus pacientams skirsčiusios medikės džiaugėsi tik pro pravirą langą retsykiais papučiančiu vėjeliu, tačiau popiet atsisukanti saulė vis labiau kaitino patalpą. Gydytojų kambaryje moterys gaivinosi vandeniu prausdamos veidus.

Ligoninės vadovas Kęstutis Mazurkevičius neslepia, kad karščiausia šalia Kęstučio gatvės esančiame korpuse. "Operacinėse veikia kondicionieriai. Palatose nuo saulės saugo ritininės užuolaidos ir žaliuzės. Dėl techninių kliūčių kai kur jų dar nėra", – pripažino K.Mazurkevičius.

"Dieną saulę sulaiko žaliuzės. Naktį būna apie 20 laipsnių šilumos, bet reikia sveikti, ką darysi", – nesiskundė bronchitą ir kitus negalavimus Raudonojo Kryžiaus ligoninėje besigydantis kaunietis Stasys Kačėnas.

Dėl sutrikusio širdies ritmo intensyviosios terapijos palatoje vakar atsidūrusi kaunietė Anelė Masiulienė gailisi per karštį ėjusi į vaistinę. Nors kelionė buvo neilga, grįžus namo prireikė medikų pagalbos. "Pritrūko akims lašiukų. Grįžau ir pajutau, kad širdžiai negerai. O čia gulėti – svajonė. Šilta, bet nekaršta", – šyptelėjo moteris.

Senajame pastate Laisvės alėjoje įsikūrusi ligoninės administracija karščiu skųstis negali, nes plačios medžių šakos ir storos pastato sienos neleidžia patalpoms įšilti. Kai kuriuose kabinetuose – vos 18 laipsnių šilumos, tad pasišildyti tenka eiti į lauką. Vėsa džiaugiasi ir šiame ligoninės pastate gulintys pacientai.

Pasak medikų, užplūdus karšio bangai medikų pagalbos prireikė ir tiems kauniečiams, kurie persistengė atšaldę orą kondicionieriais.

Rekordo nesitiki

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos prie Aplinkos ministerijos vyriausioji sinoptikė Izolda Marcinonienė informavo, kad pirmadienį aukščiausia temperatūra buvo 34 laipsniai karščio. Kaune fiksuojama 33 laipsnių temperatūra. Pasak sinoptikės, karščiai Lietuvoje prognozuojami iki sekmadienio, tik Žemaitijoje vėsos galima sulaukti šeštadienį. Gali būti, kad artimiausiomis dienomis šiaurinėje šalies dalyje termometro stulpelis pakils iki 35 laipsnių, tačiau sinoptikai abejoja, ar bus pasiektas 1960-ųjų karščio rekordas, kai Biržuose užfiksuotas 35 laipsnių karštis.