Vilnius – ne kaimas, todėl pėsčias po jį nepasivaikščiosi. "Vilniaus diena" patikrino, kuria transporto priemone po sostinę keliauti pigiau, greičiau, patogiau, ir įvertino modernios šviesoforų sistemos darbą.

Lenktynės Vilkpėdė–Senamiestis

"Vilniaus diena" atliko nedidelį eksperimentą. Patikrinome, kuria transporto priemone patogiau, greičiau ir pigiau keliauti po Vilnių. Į lenktynes Vilkpėdė–Senamiestis išsirengėme trise.

Vienam teko sėsti į troleibusą. Tai nelabai patogi transporto priemonė: per piką sunku rasti vietą atsisėsti, tenka saugotis kišenvagių ir nekaip "kvepiančių" pakeleivių.

Kitas eksperimento dalyvis, nors jau ruduo ir gan vėsu, sėdo ant dviračio. Trečias – į automobilį – patogu, šilta, nuotaiką pakelia iš grotuvo sklindanti muzika ir jokio greta sėdinčio pagiringo keleivio.

Startavome iš Vilkpėdės autobusų stotelės 7.35 val. Galutinė – Jogailos stotelė.

Kovoje krito troleibusas

Spėjome, kad greičiausiai tikslą pasieks automobilis, nes sureguliuota miesto šviesoforų valdymo sistema veikia puikiai. Prieš metus nuo Gerosios Vilties žiedo tekdavo stumdysis automobilių spūstyje, o dabar eilių visame Savanorių prospekte nebėra. Mat J.Basanavičiaus–Švitrigailos–Savanorių gatvių ruožas yra vienas iš šešių sostinės žaliųjų koridorių.

Prognozės pasitvirtino: beveik 5 km ruožą dyzelinius degalus naudojantis automobilis pasiekė per 10 minučių. Kelionės kaina – 1,2 lito! Tiesa, į kainą neįskaičiuotas mokestis už automobilio aikštelę, kur valanda Senamiestyje kainuoja 3 litus, ir automobilio detalių nusidėvėjimas. Tačiau galutinė kaina vis vien būtų mažesnė, nei naudojantis taksi paslaugomis. Juo analogiška kelionė kainuotų 7–8 litus.

Dviratininkas į galutinę stotelę atmynė per 17 minučių ir nemokamai dar sudegino kelis šimtus kalorijų. Per panašų laiką atstumą galima įveikti mikroautobusu, kurio kaina – 3 litai. Nors kelionė brangesnė, atstumui įveikti nereikia fizinių pastangų ir jokios oro sąlygos nebaisios.

Paskutinis liko troleibusu vykęs eksperimento dalyvis. Už 2 lito finišą jis pasiekė per 25 minutes ir guodėsi tik tuo, kad nereikėjo nei minti, nei vairuoti.

Taksi per krizę nepatrauklus

Dienraščio kalbinta 56-o maršruto autobuso vairuotoja Olga Belazninas patikino vien dėl krizės nepastebėjusi didesnio keleivių antplūdžio. Esą per piką, kaip ir visada, iš Fabijoniškių iki Lukiškių aikštės važiuoja pilnas autobusas. Kitu metu keleivių būna mažiau.

Viešuoju transportu ir šiandien daugiausia naudojasi studentai, pensininkai, kiti asmenys, kuriems bilietui taikomos nuolaidos, ir asmenys, greičiausiai gaunantys mažesnes pajamas. Jiems kelionė nuo Fabijoniškių iki Lukiškių aikštės trunka 30 minučių. Ji truktų ilgiau, jeigu šiame ruože nebūtų tik viešajam transportui skirtų eismo juostų.

Tiesa, statistikai skelbia, kad Vilniuje troleibusais šiemet per aštuonis mėnesius vežta 49,86 mln., t. y. 16 proc. mažiau nei 2008 m. sausį–rugpjūtį.

Taksi minėtą atstumą įveikia greičiau, tačiau taksi vairuotojas Audrius Stankevičius atskleidė, kad krizė jo keleivių srautą gerokai pakoregavo. Šiuo metu jo paslaugomis per dieną naudojasi vos trys keturi žmonės. Mat A.Stankevičius nedirba pagal iškvietimą, jis keleivius "medžioja" gatvėje, dėl to jo paslaugos kone dvigubai brangesnės. Išsikvietus taksi, kilometrui taikomas 1,25 lito tarifas, o automobilį pasigavus gatvėje tenka kloti per 2 litus už kilometrą.

"Niekas gatvėje beveik nebegaudo taksi, ypač per krizę. Uždarbis dėl ekonomikos nuosmukio krito 60–70 proc. Judėjimo nebėra. Dabar gatvėje taksi gaudo tie asmenys, kuriems skubiai prireikia kur nors nuvykti: ar į servisą automobilio pasiimti, ar į kokį susitikimą vėluoja. O pagal iškvietimą dirbti nematau prasmės, nes kainos visiškai neatitinka realybės. Tada reikėtų keisti automobilį į pigesnį, 20 metų senumo, kad tik tarškėtų. Kitaip dirbti neišeitų, nes vien taksi automobilio draudimas daug kainuoja", – sakė A.Stankevičius.

Kaip atsikratyti automobilio?

O kam taksi, jeigu yra nuosavas automobilis? Retą kurį vilnietį net krizė vargiai iškrapšto iš tokios patogios transporto priemonės, kuria galima keliauti nuo durų iki durų. Ir vis dėlto kelionė juo brangi. Darius Mockevičius kiekvieną mėnesį keliaudamas iš sodų, esančių už Grigiškių, į Vilniaus centrą išleidžia 1 tūkst. litų. Ir tai – tik degalams. Vyras patikino su mielu noru persėstų į pigesnį viešąjį transportą, tačiau nėra galimybės.

"Iš gyvenvietės į centrą važiuoja mikroautobusas, tačiau jo reisai labai reti: kartą per dvi tris valandas. Būtų per daug sunku prie jo tvarkaraščio priderinti mano poreikius. Be to, turiu vaikų, kurios reikia iš ryto į mokyklą vežti. Be automobilio negaliu. Jei gyvenčiau mieste, važiuočiau autobusu. Esu daug keliavęs po užsienį: ten žmonės atvažiuoja iki miesto savu automobiliu, palieka jį aikštelėje ir toliau keliauja tramvajumi ar metro. Jeigu taip būtų Vilniuje – naudočiausi", – tikino D.Mockevičius.

Dviračio nekeistų į nieką

Jeigu atstumas nuo namų iki darbovietės ar universiteto ne toks ir didelis – geriausia rinktis nemokamą kelionę. Pasirodo, kelis kilometrus kulniuoti pėstute arba važiuoti dviračiu yra kur kas greičiau nei motorine transporto priemone.

Studentė Agnė Blechertaitė į universitetą ar iš jo visuomet važiuoja dviračiu. Nuo Konstitucijos prospekto ji ties Europos aikšte suka pro Centrinę universalinę parduotuvę, leidžiasi paupiu, pervažiuoja tiltą ir siauromis senamiesčio gatvelėmis per 10 minučių atrieda iki prezidentūros.

"Tokiam atstumui dviratis – pati patogiausia transporto priemonė. Galiu palyginti su automobiliu: juo iki universiteto nuvažiuoju per 20 minučių, autobusu kartais užtrunku 20 minučių, kartais pusvalandį ir daugiau, o dviračiu atvažiuoju per 10 minučių. Universitete įrengtos specialios aikštelės dviračiams laikyti – visos sąlygos sudarytos. O kai ateis žiema – vaikščiosiu. Kelionės trukmė ta pati kaip autobusu, bet nuolatinio bilieto pirkti nereikia. Be to, sportas – sveikata", – šypsojosi A.Blechertaitė.

Romas Adomavičius,  Vilniaus miesto vicemeras

Ketiname parengti Vilniaus viešojo transporto sistemos specialųjį planą. Spalį bus skelbiamas tarptautinis konkursas konsultantų paieškoms, kurie per šešis mėnesius galėtų parengti viešojo transporto koncepciją, o galutinį plano variantą pristatytų 2010 m. pabaigoje. Plano kaina – 800 tūkst. litų, kurie skirti iš ES fondų.

Konsultantai turės išanalizuoti esamų rūšių viešojo transporto dabartinę padėtį ir atsakyti, ar galime pertvarkę sistemą išsiversti tik su jomis, ar reikia naujos rūšies transporto: metro, tramvajaus – kito, kuris perimtų pusę viso keleivių srauto. Tuomet troleibusai ir autobusai taptų tik pagalbiniu transportu, kuris privežtų prie metro ar tramvajaus linijų. Taip pat bus išnagrinėta galimybė keliauti Neries upe.

Planas parodys, ar reikia mums naujos rūšies transporto. Jei taip – kuri būtų patraukliausia diegimo kainos ir vežimo išlaidų požiūriu, kas jos diegimą finansuotų. Svarbiausias rodiklis renkantis viešojo transporto rūšį taip pat bus vienkartinio bilieto kaina. Planuojant bus atsižvelgta ir į tarpmiestinio transporto judėjimo kryptis, eismo ribojimą senamiesčio zonoje, planuojamus statyti dviračių nuomos punktus.

Realūs viešojo transporto sistemos pertvarkymo darbai pagal parengtą planą galėtų prasidėti 2011 m. pradžioje. Iki to laiko pabandysime patys reformuoti esamą viešąjį transportą. Iki šių metų pabaigos planuojame į vieną įmonę sujungti "Vilniaus troleibusus", "Vilniaus autobusus" ir "Susisiekimo paslaugas". Kai įmonės nebekonkuruos, o taps vienu juridiniu asmeniu, bus galima panaikinti besikartojančius autobusų ir troleibusų maršrutus, pakoreguoti viešojo transporto judėjimą. Taip sutaupysime lėšų ir bent iš dalies palengvinsime vilniečių kelionę miesto transportu.

Gyventojų apklausa

Danutė Braškienė, 49 metų buhalterė

Vairuotojo teisių neturiu, naudojuosi viešuoju transportu. Perku mėnesinį bilietą, moku 110 litų. Tikrai pigiau nei mikroautobusu. O kaip kitaip? Gyvenu Lazdynuose, darbas toli, Saulėtekyje. Dėl to važiuojant tenka du kartus persėsti. Kelionė trunka apie valandą. Bet kai sureguliuota šviesoforų sistema, dabar nuvažiuoju greičiau. Anksčiau kelionė trukdavo dar 20 minučių ilgiau.

Viktoras Makoveckas, 50 metų tarnautojas

Neturiu kitokios transporto priemonės. Net vairuotojo teisių neturiu. O autobusu patogiau – nuolatinį nusiperki ir važiuoji. Autobusai ir troleibusai tiksliai pagal tvarkaraštį važinėja, gali puikiai planuoti. O kam mikroautobusai? Aš juk niekur neskubu. Nuo Karoliniškių iki centro autobusu ar troleibusu atvažiuoju gana greitai ir patogiai.

Pijus Girdziušas, 19 metų studentas

Studentas esu, tai naudojuosi tik viešuoju transportu. Nėra kuo daugiau. Turiu vairuotojo pažymėjimą, bet automobiliu važinėti man būtų per brangu. O studentui nuolatinis bilietas mėnesiui kainuoja 22 litus. Autobusu iš stoties iki kolegijos atvažiuoju per pusvalandį. Važiuočiau dviračiu, bet neturiu, kur jį laikyti.

Julija Baločkina, 27 metų mokytoja

Troleibusu ar autobusu važiuoti pigiau, bet ne visada jais naudojuosi. Jeigu skubu ir greičiau atvažiuoja mikroautobusas – sėdu į jį. Ypač kai į darbą važiuoju. Grįžtant atgal galima ilgiau palaukti ir autobuso. Kartais važinėju ir asmeniniu automobiliu, bet juo dažniausiai naudojuosi vasarą, pavasarį. Žiemą vairuoti sunkiau, o dar rasti vietą automobiliui mieste ne visada pavyksta.