Prestižiniame Kauno rajone Žaliakalnyje dviejų namų langai išpiešti nerimą keliančiais raudonais kryžiais, įtartiną skardinę su laidais, panašią į sprogmenį, išdrįsta nuimti tik "Aro" pareigūnai. Pagal policijos pradėtą tyrimą galima įtarti, kad susipyko dvi žinomos Kauno ponios.

Grasinimas nužudyti

Žaliakalnio policijos komisariate pradėtas ikiteisminis tyrimas dėl grasinimo nužudyti arba sunkiai sutrikdyti sveikatą.

Tyrimas pradėtas po to, kai Vaižganto gatvės gyventoja po nakties ant lango pastebėjo nupieštą raudoną kryžių ir šalia ant vadinamojo prancūziško balkonėlio tvorelės pakabintą polietileninį maišelį, iš kurio styrojo laidai.

Kaip paaiškėjo vėliau, tokiu pat raudonu kryžiumi buvo pažymėtas dar vieno namo Perkūno alėjoje langas. Šeimininkai pastebėjo ir mėginimo įsilaužti pėdsakų.

Pareigūnų duomenimis, nukentėjusieji Baranauskai šiais išpuoliais įtaria Jablonskus.

"Aš neturiu ką pasakyti. Kalbėkite su mano tėvais. Čia jų verslo reikalai", – nenoriai kalbėjo name Vaižganto g. gyvenantis lenktynininkas Vytautas Baranauskas, vienos prieštaringai Kaune pagarsėjusių ponių, sūnus.

Laimutė įtaria Birutę

Verslininkės Laima Baranauskienė ir Birutė Jablonskienė pagarsėjo vadinamojoje Kauno korupcijos byloje. Kauno poniomis vadinamos moterys įklampino tris politikus. Korupcijos skandalas kilo dėl prabangaus stiklinio pastato ir keturių arų žemės buvusioje "Lietuvos" viešbučio vietoje Laisvės alėjoje.

L.Baranauskienės sūnus, lenktynininkas V.Baranauskas patvirtino žinojęs į viešumą pasklidusias žinias, esą jo mamai grasino verslo partnerė B.Jablonskienė su vyru.

B.Jablonskienė ginasi: "Neturiu ką pasakyti, mes puikiai sutariame." Moteris nuleido negirdom jai metamus L.Baranauskienės marčios kaltinimus, pagal kuriuos pradėtas tyrimas dėl grasinimo nužudyti arba sunkiai sutrikdyti žmogaus sveikatą.

B.Jablonskienė taip pat nedetalizavo kolegės pasakojimo, esą ji su vyru atvažiavo į L.Baranauskienės sodybą ir reikalavo pinigų, kitaip atseit atsiųsianti berniukus.

Iki šio incidento verslininkės atrodė neišskiriamos draugės – siejo bendras verslas nekilnojamuoju turtu, bendros statybos, bendri rūpesčiai teismuose.

Staiga tapo nešnekūs

Prie balkonėlio tvorelės prikabinto maišelio turinį išstudijavę Antiteroristinių operacijų rinktinės pareigūnai nuramino, kad jis visiškai nepavojingas. Ten būta tik dėžutės ir laidų. Sprogmenų neaptikta.

Ikiteisminio tyrimo pareigūnai kol kas neatskleidžia, ar tyrimui padėjo prie pat kryžiumi pažymėto namo pritvirtintos vaizdo stebėjimo kameros užfiksuota medžiaga.

Tyrėjai prasitarė susidarę įspūdį, kad policijai šio nusikaltimo išaiškinimas labiau įdomus nei nukentėjusiesiems. Šie pareigūnų esą nelepina išsamia informacija apie įtariamuosius ar galimus grasinimo motyvus.

Kauno korupcijos byla

B.Jablonskienė ir L.Baranauskienė dar turės teisinių rūpesčių baudžiamojoje byloje, kurioje abi Kauno verslininkės yra įtariamosios. Be jų įtariamaisiais šioje byloje pripažinti buvęs Seimo vadovas Viktoras Muntianas, buvęs Kauno miesto mero pirmasis pavaduotojas Adolfas Antanas Balutis ir buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas Virginijus Vizbaras.

Generalinės prokuratūros Kauno apygardos teismui perduotoje byloje kaltinimai L.Baranauskienei ir B.Jablonskienei pareikšti dėl didelės vertės – 100 tūkst. litų – kyšio davimo pareigūnui ir dokumentų klastojimo. Buvęs vicemeras A.A.Balutis, kuris, beje, vienintelis iš penkių kaltinamųjų jau vykstant tyrimui pripažino savo kaltę, įtartas tarpininkavęs duodant kyšį.

Buvęs Kauno apskrities viršininko pavaduotojas V.Vizbaras, pradėjus bylos tyrimą, buvo įtartas didelės ir mažesnės vertės kyšių priėmimu, V.Muntianas – piktnaudžiavimo tarnybine padėtimi organizavimu bei dokumentų klastojimu.

Su kyšiais susijusi skandalinga istorija kilo dėl tų pačių prabangių statinių Laisvės alėjoje, jų detaliųjų planų ir kelių žemės arų buvusio "Lietuvos" viešbučio vietoje.

Tuometiis Kauno apygardos vyriausiasis prokuroras Kęstutis Betingis pateikė ieškinį Kauno miesto savivaldybei, Vyriausybei, kitoms institucijoms ir piliečiams dėl statinio Laisvės alėjoje statybos teisėtumo. Ieškovas prašė pripažinti negaliojančiais kai kuriuos sandorius, administracinius teisės aktus ir taikyti restituciją.

Dėl to pastato savininkės B. Jablonskienė ir L. Baranauskienė būtų privalėjusios pastatą nugriauti.

Tačiau šios civilinės bylos nagrinėjimas baigėsi veiklių Kauno ponių naudai. Apygardos teismas atmetė buvusio Kauno apygardos vyriausiojo prokuroro ieškinį.