Kitais metais Kaunas iš valstybės biudžeto tikisi gauti apie 100 mln. litų, tačiau kai kurie užsitęsę projektai dar nebus baigti.
Sulauks: Čečėnijos aikštės rekonstrukcija kitais metais bus baigta.
"Sunkūs laikai labiausiai pagydys Kauną", – neslėpė optimizmo Kaune apsilankęs Seimo biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas Kęstutis Glaveckas. Jis įsitikinęs, kad esant sudėtingai situacijai tiek Europos Sąjungoje, tiek šalyje, negalima tikėtis, kad Kaune viskas būtų gerai.
Viešėdamas savivaldybėje K.Glaveckas patikino, kad antrasis šalies miestas kitąmet neliks be valstybės dėmesio. Iš valstybės investicijų programos (VIP) 2011-aisiais Kaunui žadama atseikėti 76,6 mln. litų.
Pinigų bus skirta Žalgirio arenai užbaigti. Finansinė parama pasieks Kauno valstybinį dramos teatrą ir Kauno valstybinį muzikinį teatrą, tačiau sumos gerokai mažesnės nei reikėtų pradėtiems darbams užbaigti. VIP lėšomis bus tęsiama Čečėnijos aikštės rekonstrukcija. Gerokai mažesnes sumas nei didiesiems projektams žadama nukreipti į mokyklas, kurių rekonstrukcija tęsiasi jau 3–4 metus.
K.Glaveckas užsiminė, kad VIP nebus vienintelis šaltinis, iš kurio valstybės biudžeto lėšos pasieks Kauną. Mokykloms ir darželiams remontuoti, kitiems darbams pinigų žadama skirti ir per ministerijų programas, tad bendra suma gali siekti apie 100 mln. litų.
Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas gana skeptiškai įvertino kai kurių Seimo narių bandymus atgnybti gabalėlį iš valstybės biudžeto Kauno reikmėms. "Ne visi Seimo nariai yra tokie kvalifikuoti ir žino, kaip skirstomi pinigai", – šypsojosi K.Glaveckas. Jis užsiminė, kad atimti iš provincijos ir atiduoti kokiai nors Kauno mokyklai dažniausiai siūlo ne Seimo naujokai, o ne vieną kadenciją dirbantys Seimo vilkai.
Anot K.Glavecko, pagrįsti ir realūs pasiūlymai siekia 10 mln. litų, o visi parlamentarų pageidavimai padidintų valstybės biudžeto išlaidas apie 10 mlrd. litų. Tai, žinoma, ne tik kauniečių gyvenimui pagerinti pageidaujama suma. Seimo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas dar kartą atkreipė dėmesį, kad kitąmet bus vengiama skirti finansavimą naujiems projektams pradėti, tačiau pinigų gaus tęstiniai projektai, kuriuos reikia užbaigti.
K.Glaveckas nebuvo linkęs peikti Kauno dėl įsiskolinimų. Jo nuomone, Kaunas ir Klaipėda iš visų didžiųjų Lietuvos miestų yra prasiskolinę mažiausiai. Blogiausia situacija Vilniuje, nes sostinę slegia apie 800 mln. litų skolų ir keli didžiulės vertės užšaldyti projektai.
"Kauną būtų galima dabar matyti su visomis išlygintomis duobėmis ar išasfaltuotomis įvažomis iki durų, bet su dar bent 200 mln. litų didesne skola", – palygino K.Glaveckas.
Numatyta skirti iš Valstybės investicijų programos
26 mln. litų – geležinkelio aplinkkeliui Palemonas–Rokai–Jiesia ir Kauno–Kybartų linijai modernizuoti.
13,5 mln. litų – Žalgirio arenai.
7,5 mln. litų – Kauno valstybiniam dramos teatrui rekonstruoti.
4 mln. litų – "Girstučio" kultūros ir sporto centro sporto dalies rekonstrukcijai.
2,5 mln. litų – Kauno valstybiniam muzikiniam teatrui rekonstruoti.
2 mln. litų – Maironio lietuvių literatūros muziejaus rekonstrukcijai.
1,92 mln. litų – Čečėnijos aikštei pritaikyti kultūros ir poilsio reikmėms.
Naujausi komentarai