Susirinkusieji laikė plakatus su užrašais „Ne – kariniam poligonui Lazdijų rajono Kapčiamiesčio girioj!!!“, „Šalin rankas nuo Lietuvos miškų“, laikė Lietuvos vėliavas.
Kaip BNS informavo sostinės savivaldybė, leidimas buvo išduotas iki 5 tūkst.žmonių susirinkimui Nepriklausomybės aikštėje.
Tai jau trečiasis sąjūdžio „Už Lietuvos miškus“ surengtas mitingas. Dar vieną protesto akciją planuojama rengti šeštadienį Daukanto aikštėje prie Prezidentūros.
Į protestą iš Kauno atvykusi 65 metų Loreta Juknaitė teigė, jog statant poligoną norima iš Lietuvos atimti jos pagrindą – vandenį ir medžius.
„Mus tikrai visi naikina ir mūsų gamtą, ir mus pačius lietuvius net, nežinau, krausto mus iš Lietuvos. Lietuva vienintelė kuo turtinga – tai vandeniu ir miškais, mes daugiau iškasenų jokių neturim. (...) Čia mūsų pagrindą nori išnaikinti, nori iš Lietuvos atimti vandenį ir medžius“, – BNS sakė protesto dalyvė.
Anot jos, šis sprendimas turėtų būti atšauktas, nes Lietuvai tikrai užtenka jau turimų devynių poligonų.
„Aš manau, kad dauguma norėtų (atšaukti poligono steigimą – BNS), jeigu pagalvojus logiškiau, tai tiktai kam mums reikia dešimt poligonų? Atrestauruokime tuos devynis“, – teigė moteris.
Tuo metu 44 metų projektuotojas Mantas Šleževičius tikino, kad poligonas steigiamas norint pavogti lėšų iš valstybės biudžeto.
„Tas poligonas (...) tai yra jiems būdas daug pinigų pavogti, aš tiesiai šviesiai sakau. O čia yra pretekstas, kad poligonas. Aš tai sakyčiau taip – tarkime, jiems labai trūksta pinigų, tai jūs imkite, nežinau, kažkiek tai, bet palikite žmones ir gamtą ramybėje“, – BNS teigė vyras iš Širvintų rajono.
Jo teigimu, kalbos apie galimą Rusijos puolimą – tik žmonių gąsdinimas.
„Rusija puola 30 metų ir neužpuola. Tik gąsdina žmones, kad jie bijotų, kad pritartų mūsų tarnams, kurie yra Seime, Vyriausybėje, kad pinigus vogtų“, – sakė M. Šleževičius.
Priimant sprendimus, anot 42-ejų kavinėje dirbančios Alinos Šleževičienės iš Ukmergės rajono, visiškai nebuvo atsižvelgta į gyventojų nuomonę.
„Norėčiau, kad būtų atsižvelgta į žmonių gyvenimą, į žmonių prašymus ir kad poligonas nebūtų steigiamas, kadangi jų yra jau pakankamai ir jis visiškai nereikalingas, mano manymu“, – BNS sakė moteris.
„Gyvenu arčiau gamtos ir yra didelis skirtumas miestas ir gamta, ir žemė be gamtos yra niekas. (...) Tiek kirsti miško ir žmones varyti iš namų – man tai yra labai nežmoniška ir nehumaniška“, – kalbėjo ji.
62-ejų pensininkas Petras Česokas iš Varėnos rajono sakė, kad dalyvauti šiame mitinge – pilietinė pareiga, teigė nesantis prieš poligono steigimą, tačiau galimas to pasekmes miškams.
„Nereikia su buldozeriu (sprendimų – BNS), reikia tikrai išanalizuoti visas galimybes, visas alternatyvas ir priimti sprendimą, bet miškai dėl to neturi nukentėti“, – akcentavo vyras.
BNS rašė, kad Seimas ketvirtadienį pritarė Kapčiamiesčio poligono Lazdijų rajone steigimui.
Poligoną Kapčiamiestyje Krašto apsaugos ministerija motyvuoja strategine teritorijos padėtimi prie vadinamojo Suvalkų koridoriaus – siauros teritorijos tarp Baltarusijos ir Kaliningrado.
Krašto apsaugos ministras Robertas Kaunas ne kartą yra sakęs, jog Kapčiamiesčio poligonas – kritiškai svarbus šalies gynybos stiprinimui ir steigiamas dėl treniruočių poreikio nacionalinei divizijai bei šalyje dislokuojamai Vokietijos brigadai.
Poligono teritorija apims apie 14,6 tūkst. hektarų, kur šiuo metu yra beveik 2 tūkst. privačių sklypų, didžioji dalis jų – miško paskirties žemė.
Pratybas Kapčiamiestyje planuojama pradėti vykdyti nuo 2028 metų, o šaudyklas įrengti iki 2030-ųjų.
(be temos)
(be temos)