Vilnius – svetingas miestas keliauninkams. Tuo įsitikinę klajokliai Rumunijos romai, jau kurį laiką su mažamečiais vaikais muzikuojantys sostinės gatvėse. Pinigų prašantys vaikai romams neatrodo išnaudojami. Esą tokios tradicijos.

Prieš gerą mėnesį prasidėjęs romų iš Rumunijos antplūdis nesibaigia. Vilnius jiems – naujas miestas, tačiau ir čia jau spėjo susirasti pragyvenimo šaltinį.
Neatsiejami sostinės naujakurių atributai – armonika, šypsena ir indelį pinigams rinkti nusitvėręs vaikas.
„Atvažiavau prieš kelias dienas iš Rumunijos. Gyvensime čia nuolat. Čia gerai“, – taisyklinga vokiečių kalba pasakojo Kalvarijų turgaus prieigose su akordeonu rankose ant sudedamos kėdutės įsitaisęs Lietuvos svečias. Šalia zujančią ir pinigų prašančią penkerių mergaitę romas pristatė kaip savo dukrą.

Savo vardo pasakyti nenorėjęs jaunas tvirto sudėjimo čigonas pasakojo, kad groti – mėgstamiausias jo užsiėmimas. Šitaip jis užsidirba būsto nuomai. Be to, Lietuvoje apsistoti gana paprasta: niekas nereikalauja dokumentų, nėra sienų. Romas tvirtino, kad mergaitės motina taip pat uždarbiauja mieste.

Susidomėjo socialinės tarnybos

Gavęs iš dienraščio informacijos, kad su suaugusiais romais atvyko vaikų, kurie priversti prašyti išmaldos, savivaldybės Vaiko teisių apsaugos skyrius pažadėjo nedelsdamas reaguoti. Bet koks bandymas priversti uždarbiauti vaiką, juolab tokio amžiaus, yra jo teisių pažeidimas. Už tai tėvams gresia policijos baudos arba pokalbis su socialinės tarnybos darbuotojais.
Atvykę romai nenustygsta, tad jų galima sutikti pačiose netikėčiausiose vietose. Linksmos melodijos skamba Gedimino prospekte, 1-ojo ir 2-ojo maršruto troleibusuose. Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko ir šeimos priežiūros poskyrio vedėja Zina Bubulienė prašė vilniečių, kad pastebėję išmaldos prašančius romų vaikus praneštų socialinei tarnybai.
„Neturime galimybės kontroliuoti viso Vilniaus, tačiau jei gautume signalą, kur konkrečiai yra vaikai, mobili grupė nedelsiant reaguotų. Žinoma, gyventojai gali skambinti ir į policiją, bet vaiko teisių apsauga – mūsų darbas, o teisėsaugininkai dažniausiai tik skiria baudas“, – tvirtino Z.Bubulienė.

Su vietiniais nebendrauja

Paklaustas, ar neatrodo, kad penkerių metų dukra, visą dieną priversta rinkti pinigus, yra išnaudojama, atvykėlis tvirtino nieko blogo tame nematantis. „Atleiskite, nelabai gerai supratau jūsų klausimą“, – kelis kartus perklaustas kartojo vyras.
„Dabar šilta ir mums čia patinka. Apie Vilnių sužinojome iš savo pažįstamų, kurie yra pro čia važiavę anksčiau. Daugelis važiavo toliau, o mes pasilikome ir esame patenkinti“, – dėstė vyriškis. Tiesa, į Lietuvą atvykstantys Rumunijos romai su vietos tautiečiais beveik jokio ryšio nepalaiko. Lietuvos romų vadovas Josifas Tyčina mato kelias tokio elgesio priežastis. Pagrindinė – kalbos ir tam tikras kultūros barjeras.
„Bandžiau kalbėti su jais, bet man labai sunkiai sekasi. Kalbos nepanašios. Be to, mes krikščionys, o jie – musulmonai. Jų kalba panašesnė į vengrų, – kalbėjo J.Tyčina. – Jie gyvena pagal savo tradicijas, kurios skiriasi nuo mūsiškių. Mes vis tiek turime daugiau bendrų bruožų su vietos gyventojais.“