Prie Neries stovinčio paviljono istorija netrukus gali baigtis, jeigu iniciatyvos nesiims verslininkai arba „atliekamos“ energijos turintys menininkai.

Terminas baigėsi

Menotyrininkė, miesto kultūros ir architektūros teoretikė, viena projekto iniciatorių Ūla Tornau sakė, kad viešosios įstaigos „Kultfliuksas“ gyvavimas eina į pabaigą. „Mes, kaip viešoji įstaiga, veiklą jau baigiame. Paviljonas yra laikinasis statinys, jam leidimas buvo išduotas iki šių metų. Ir patys esame nusiteikę, kad tai – trumpalaikis projektas. Iš kitos pusės, skelbiame visokiems kultūros operatoriams, kad, jeigu jie nori ką nors daryti, čia yra tam erdvė, tik reikia leidimus gauti. Dalis iniciatorių, jau nebe kaip viešoji įstaiga, nori tęsti veiklą toliau“, – pasakojo Ū.Tornau.

„KultFlux“ iniciatyva siekta atgaivinti krantinę, iš naujo ją prisijaukinti, suteikti papildomų spalvų Vilniaus kultūriniam gyvenimui. Vilniečiai buvo kviečiami dalyvauti, pramogauti, skaityti, stebėti, medituoti ir kitaip leisti laiką 2008 m. ant Neries iškilusioje „KultFlux“ platformoje. „Dar neseniai pačiame Vilniaus centre upė buvo įvairiai naudojama – vykdoma sielininkystė, maudynės, plaukiojo nedideli krovininiai ir keleiviniai laivai, netgi buvo išvystytas unikalus energijos gavybos būdas upėje plukdant nedidelius malūnėlius“, – teigė projekto iniciatoriai.

Pirmus dvejus trejus gyvavimo metus paviljone vyko išties daug kultūrinių renginių. „KultFlux“ programoje buvo muzikos, vizualiųjų menų, kino ir mados pristatymų, jaunųjų menininkų pasirodymų, sekmadieninių turgų, diskusijų ir naktų su gyva muzika bei didžėjais, tarptautinių dizaino dirbtuvių.

Dabar veikla paviljone aptilusi, pats pastatas išpaišytas grafičiais, o aplinkinių namų gyventojai į jį jau žvelgia nepatikliai.

Vargino biurokratija

Ū.Tornau žiniomis, kai kurie projekto aktyvistai galėtų tartis su savivaldybe arba perkelti paviljoną, arba gauti leidimus tolesnei veiklai, tačiau pati šiuose procesuose nebedalyvauja.

„Šią vasarą dar vyko tokia iniciatyva, ji prasidėjo vienoje Norvegijos galerijoje: kelios jaunos menotyrininkės rengė vieno vakaro parodas, pavyko menininkų, esančių iš Lietuvos, bet gyvenančių užsienyje, parodos. Taigi kartais ten kas nors vyksta, bet nuolatos organizuoti renginius nebeturime galimybių. Intensyviai ieškojome žmonių, kurie su energija galėtų perimti pastatą ir atgaivinti veiklą, bet tam reikia kasdienių pastangų, neužtenka retkarčiais ką nors padaryti“, – pasakojo Ū.Tornau.

Anot jos, pati paviljono vieta pasiteisino, tik dirbant neatlygintinai ir rūpinantis vien kultūriniais reikalais tęstinumą sunku sukurti. „Ilgainiui išseko prisijungusių prie veiklos žmonių jėgos. Organizacinės struktūros nebuvimas taip pat kėlė tam tikrų rūpesčių. Į mus kreipėsi kelios kavinės, besidominčios galimybe atidaryti, pavyzdžiui, vasaros kavinę, bet juos išgąsdino tai, kad paviljone nėra tualetų ir kai kurių kitų dalykų. Vadinasi, vieta yra patraukli, bet yra kitų problemų, ir tai būtų labiau investicijų klausimas. Mes visai nesusiję su verslu, esame kultūros žmonės. Plėtrai reikėtų verslininkų ar miesto iniciatyvų“, – sakė Ū.Tornau. Menotyrininkė prisipažino, kad meniškos sielos iniciatorius nuvargino ir dėl kiekvieno renginio bei jų ciklo privalomas išbandymas savivaldybės biurokratizmu.

Apie „KultFlux“

„KultFlux“ – tai kultūros platforma (architektai Andrius Skiezgelas, Martynas Nagelė ir Aleksandras Kavaliauskas), įsikūrusi Vilniuje, Neries upės krantinėje priešais Lietuvos energetikos muziejų, prie Mindaugo tilto.

„KultFlux“ tikslas – padėti vilniečiams iš naujo prisijaukinti miesto upes ir pažvelgti į jas kitaip.