Laikas atnaujinti gynybos strategiją Pereiti į pagrindinį turinį

Laikas atnaujinti gynybos strategiją

2008-08-22 09:00
Pridėti kaip pageidaujamą šaltinį

Rusijos agresija prieš Gruziją sukrėtė pasaulį. Latvijos žiniasklaida pranešė, kad Baltijos valstybių partneriai Vakaruose pradėjo rengti jų gynimo planą. Lietuvoje taip pat netyla diskusijos, ar šalies gynybos strategija atitinka šių dienų iššūkius.

Krašto apsaugos ministras Juozas Olekas interviu dienraščiui tvirtino, kad Gruzijos pamoka neliko nepastebėta. Konfliktas parodė, kad Lietuva pasirinko teisingą kariuomenės reformų kelią, bet gynybos strategiją būtina tobulinti.

– Ar Lietuvai pakanka teisinės bazės pasirengti kariauti ir gintis, taip pat teisės aktų, kurie galėtų būti "aktyvuoti" krizės atveju? Ar įvykiai Gruzijoje neskatina jų peržiūrėti ir pakoreguoti?
– Taip, teisinė bazė yra parengta ir priimta. Tačiau yra ir nevisai uždengtų vietų, apie kurias reikėtų pagalvoti. Visų pirma tai tam tikri pastaruoju metu išryškėję dalykai, sietini su pasirengimu galimai karinei agresijai. Tai ir informacinio karo elementai, ir kibernetinis saugumas.
Be to, kai kurie mūsų strategijos punktai priimti prieš 4–5 metus, kai stojome į NATO. Praėjo laiko, mes įgijome tam tikros patirties. Patys sustiprėjome, gavome pamokų iš kitų regionų, tarp jų ir iš Gruzijos. Tai skatina pažiūrėti, ką galima būtų atnaujinti, patobulinti mūsų strategijoje. Nei panikuoti, nei skubėti nereikia, bet apsvarstyti ir patobulinti tikrai yra ką.
– Kas mūsų gynybos strategijoje bus keičiama?
– Ekspertai dirba, jie žiūri, ką būtų galima pagerinti. Tam analizuojama ir vertinama padėtis, mūsų pačių ir Gruzijos patirtis.
Gynybos strategijos srityje dirbama nuolat, ne tik tada, kai ištinka vienokia ar kitokia krizė. Štai, į Seimą jau keliauja visiškai naujos redakcijos Šaulių sąjungos įstatymas, turintis sustiprinti pačią organizaciją, jos veiklą, padėti ugdyti jaunimą pilietine, patriotine dvasia. Ruošiame atnaujintus Mobilizacijos, Karo prievolės įstatymus.
Manau, kad politikai ir kariškiai kruopščiai ištirs Gruzijos pamoką ir mūsų teisės aktuose atsispindės visi galimi iššūkiai.
– Kokias išvadas iš krizės Gruzijoje jau dabar galima būtų padaryti?
– Šiek tiek gaila, kad gruzinai iš mūsų nepasimokė, neatsižvelgė į mūsų teiktas pastabas, įžvalgas. Pavyzdžiui, atkreipėme dėmesį, kad jų neišgelbės daugybė šauktinių. Kaip parodė faktai, jie tiesiog nesugebėjo rimtai pasipriešinti.
Įvykiai parodė, kad reikia modernių, gerų ginklų ir juos įvaldžiusių profesionalų, galinčių šiuolaikine technika atsikirsti sunkiai karo mašinai.
Tai sutvirtino mūsų įsitikinimą, kad laiku apsisprendėme eiti tuo keliu, kuriuo Lietuva yra pasukusi – kurti profesionalią ir modernią kariuomenę.
Bet, kaip sakiau, yra erdvės tobulinti mūsų pasirinktą kursą. Ir pačiai NATO tai bus proga kiek atsinaujinti. Juk jos gynybos strategija priimta 1999 m., dar iki Lietuvai įstojant į aljansą. Dabar, kai organizacija išsiplėtė ir atsirado naujų iššūkių, rimtai diskutuojama, ką derėtų šioje strategijoje pakeisti. Šioje diskusijoje aktyviai dalyvaujame ir mes.
– Nepaisant NATO kolektyvinės gynybos principo, tebėra baiminamasi, kad maža Lietuva gali laiku nesulaukti sąjungininkų paramos, jeigu mus staiga užpultų. Ar turime pakankamai garantijų, kad būsime apginti?
– NATO turi sukurtas greitojo reagavimo pajėgas, paruoštas tam, kad dar net neužpuolus, jau galėtų pasipriešinti grėsmę aljanso valstybėms keliančioms šalims.
Žinoma, galimi įvairūs agresijos variantai. Jeigu grėsmė kauptųsi pakankamai ilgai, tuomet Lietuva, dalyvaujanti priimant NATO sprendimus, galėtų iškart pasiūlyti imtis tam tikrų priemonių, kad apsisaugotume nuo galimos agresijos. Sakykim, dar neprasidėjus karo veiksmams, bet jau "kaupiantis debesims", prie Lietuvos sienų būtų dislokuotos NATO greitojo reagavimo pajėgos, taip galimam priešininkui parodant, kad neverta čia kišti nosies.
Bet jei įvyktų kokių nors smulkesnių, netikėtų, provokacinių įsiveržimų į Lietuvos teritoriją, mes galėtume patys su jais susitvarkyti. Ne tik dalyvaujame tarptautinėse karo operacijose, bet ir ruošiame savo karinius dalinius čia, Lietuvoje, kad jie būtų pasirengę atsakyti, nedelsiant reaguoti į gresiančius arba įvykusius teritorijos vientisumo pažeidimus.
– Jūs, kaip Valstybės gynimo tarybos narys, nematote reikalo skubiai šaukti jos posėdžio, kuriame būtų aptariama Gruzijos padėtis ir peržiūrėtos mūsų gynybos strategija?
– Manau, kad iš esmės niekas per daug nepasikeitė. Mes nuolat vertiname tam tikras grėsmes. Galbūt kiti taip neanalizavo aplinkybių, todėl jiems padėtis Gruzijoje yra tam tikras iššūkis ir kelia nerimą.
Šiandien nereikia karščiuotis, bet ramiai apgalvoti visą susiklosčiusią padėti ir padaryti išvadas, galbūt ir pakoreguoti kai kuriuos mūsų strategijos dalykus.
– Kaip vertintumėte dalies Seimo narių kreipimąsi į Konstitucinį teismą, kad šis nuspręstų, ar įstatymas, leidžiantis į Lietuvą krizės atveju įvesti NATO sąjungininkų karinius dalinius, neprieštarauja Konstitucijai?
– Turbūt kai kurių žmonių toks požiūris, jį demokratinėje visuomenėje, suprantama, galima turėti. Bet manau, kad jis klaidingas. Esame nedidelė valstybė, todėl mums būtų sunku, netgi beveik neįmanoma apsiginti vieniems. Kitas dalykas – dabar rinkimų metas, bet kokia kritika yra išnaudojama kaip kampanijos dalis, žmonėms bandant parodyti, kad atstovaujama kitai pusei.
– Ar įvykiai Gruzijoje nerodo, kad turime didinti savo išlaidas krašto apsaugai, nors kitų metų biudžeto išankstiniai skaičiai rodo priešingą tendenciją?
– Sutikčiau, kad krašto apsaugai turime skirti pakankamai lėšų. Kelerius metus iš eilės mus iš tikrųjų finansavo pakankamai. Kaip krašto apsaugos ministras pasisakau, kad šios srities finansavimas ir toliau po truputį augtų, nenuskriaudžiant švietimo, mokslo, sveikatos sričių.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra

Daugiau naujienų