Genetiniai 20 vilkų imties tyrimai parodė, kad mūsų šalyje aptinkami vilkų hibridai - šuns kraujo turintys vilkai.

Šunų haplotipai nustatyti 8 vilkams iš tirtų 20. Mokslininkai siūlo gerokai sumažinti šuns kraujo turinčių vilkų skaičių didinant sumedžiojimo kvotas tuose rajonuose, kur tokie vilkai yra paplitę.

Šių metų vasarį atliktos vilkų apskaitos ataskaitoje rašoma, kad Vilniaus rajone pastebėta palyginti mažai vilkų – vos 4, pavyzdžiui, Varėnoje jų buvo apie 27, Šakių rajone – 14, Kretingoje – 10.

Šiuo metu vilkų skaičius gali būti išaugęs, nes gegužę jie atsivedė jauniklių. Skaičiuojama, kad Lietuvoje iš viso gali būti apie 250–350 vilkų. Ar jie kelia pavojų grybautojams ir uogautojas?

Žmonės išgena iš buveinių

Birželį į Bendrojo pagalbos centro Vilniaus skyrių paskambino susijaudinusi moteris. Operatorei ji pasakojo esanti Vilniaus rajono Mickūnų seniūnijos Kairėnų kaimo miške, o prieš ją stovi vilkas ir šiepia dantis. Pro šalį prabėgo ir vilkė su jaunikliais.

Operatorė tąkart skubiai susisiekė su Gyvūnų globėjų asociacijos atstove, o šioji telefonu patarinėjo vilko akivaizdoje stovinčiai moteriai, kaip elgtis, kad žvėris nueitų šalin. Istorija baigėsi laimingai – vilkas dingo miško tankmėje.

Uogų ir grybų metą, kai miškų ramybę drumsčia gamtos gėrybių pavilioti žmonės, "Vilniaus diena" nusprendė pasidomėti, kokia tikimybė, kad kuriam nors iš jų kelią pastos plėšrūnas.

"Miškuose apstu mėlyniautojų, grybautojų, todėl vilkai priversti nuolat keliauti, nes jie išbaidomi iš savo buveinių, visokių pelkučių ir panašiai", – kalbėjo Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas Selemonas Paltanavičius.

Vis dėlto medžiotojai sako, kad tikimybė sutikti miškų sanitarais vadinamą žvėrį labai menka. Vilkai vengia tiesioginio kontakto su žmonėmis.

Gamtoje nutinka visko

Medžiotojai nesutaria, ar Vilniaus apylinkėse vilkai gyvena sėsliai, ar tik kerta čia esančius miškus. Vilkai – bastūnai. Jų medžioklės plotai dideli, o per naktį įveikiama distancija gali siekti iki 30 km. Su jaunikliais vilkai nukeliauja perpus mažiau – 10–15 km.

"Nelabai tikiu, kad moteris susidūrė būtent su vilku, nebent jis būtų atklydęs iš Baltarusijos. Negirdėjau, kad vilkai nuolat gyventų mūsų urėdijos administruojamoje teritorijoje. Tačiau gali ją kirsti migruodami", – kalbėjo Vilniaus miškų urėdijos urėdo pavaduotojas Algis Vaitkevičius.

Urėdijos Medienos ruošos ir darbų saugos inžinierius, aistringas medžiotojas Tadeušas Navsutis pasakojo, kad medžioklės sezonu su vilkais buvo susidūręs du kartus.

"Mano žiniomis, pastarąjį kartą vilką medžiotojai yra matę žiemą – Taurų ir Mickūnų girininkijose. Tačiau vilkai čia ne gyvena, o tik atklysta. Abejoju, kad jūsų minėta moteris galėjo susidurti su vilku, – ilgiau pasivaikščioti jauniklius jie išveda tik rugpjūtį", – svarstė T.Navsutis.

Tačiau kategoriškai atmesti akistatos su vilku galimybės jis nedrįso: "Gamtoje gali visko atsitikti."

Atklydo net meškos

Mickūnų medžiotojų būrelio prezidentas Artūras Belousovas per penkiolika metų vilką yra matęs tik kartą. "Vilkas – labai baikštus ir atsargus žvėris. Žmogų jis jaučia per kelis šimtus metrų, todėl aplenkia dideliu spinduliu", – atkreipė dėmesį medžiotojas.

Jis irgi sakė manąs, kad į Mickūnų girininkiją vilkai užsuka iš Baltarusijos. "Iš ten buvo atėję net pora lokių. Jų pačių savo akimis nematėme, tačiau pastebėjome pėdsakus", – pasakojo A.Belousovas.

Tačiau Mickūnų pašonėje esančios Taurų girininkijos girininkas Alvydas Bareika kolegai paprieštaravo. Jis įsitikinęs, kad Vilniaus apylinkių miškuose sutikti vilką – realu, nors čia jis ir retas padaras.

"Yra tinkamų vietų vilkams gyventi, nes miškai gūdūs. Tikiu, kad vilkai, bent jau mūsų Taurų girininkijoje, tikrai gyvena. Šiemet radau du vilkų papjautus briedžius. O kiek dar neradau..." – mįslingai nutęsė A.Bareika.

Nors dėl vilkų gyvenamosios vietos medžiotojai nesutaria, visi tvirtina, kad susidūrimas su šiuo žvėrimi žmogaus gyvybei pavojaus nekelia.

"Rodytis žmonėms jiems nebūdinga", – garantavo A.Bareika. "Joks keturkojis dvikojo nepuola, nebent išimtiniais atvejais – kai žvėris sužeistas, yra pasiutęs arba gina jauniklius", – pridūrė T.Navsutis.

Selemonas Paltanavičius

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos departamento Biologinės įvairovės skyriaus vedėjas

Žmogui susidurti su plėšriu žvėrimi nemalonu, kiekvienas patirtų įtampą, išsigąstų. Tiksliai pasakyti, kiek Lietuvos miškuose šiuo metu yra vilkų, sunku. Konkretesnius skaičius mokslininkai pateiks spalį. Tačiau manoma, kad pastaraisiais metais vilkų populiacija auga, todėl jų leidžiama sumedžioti daugiau. Prieš kelerius metus buvo galima sumedžioti apie 20 vilkų, pernai – dvigubai daugiau, apie 40. Medžioklės sezonas prasideda gruodžio 1-ąją ir trunka tol, kol nušaunamas leistinas skaičius.

Vilkai gyvena kaip klajokliai. Vieną savaitę tam tikroje teritorijoje jų gali būti vos keli, o po kelių dienų jau 10–15. Vyksta nuolatinė migracija.

Pastebėjus vilką reikia pasistengti, kad žvėris manytų, jog esate labai didelis. Kelti rankas aukštyn, jei turite ką nors jose, pamosuoti. Šaukti nepatariama. Per praėjusio šimtmečio istoriją žinomi vos du atvejai, kai vilkas buvo užpuolęs žmogų. Tai buvo pasiutę žvėrys.

Turime ir lūšių

Didžiojoje ES dalyje vilkų medžioklė uždrausta. Lietuva, stodama į ES, išsiderėjo išimtį dėl vilkų medžioklės, bet ir įsipareigojo išsaugoti stabilią šių gyvūnų populiaciją.

Lietuvoje vilkai medžiojami, nes jie konkuruoja su kitais plėšrūnais – lūšimis. Kad jų vis dar yra, įrodo nesenas įvykis, kai autostradoje, vedančioje Vilniaus link, 36 metų biržietis nutrenkė lūšį. Manoma, kad plėšrūnas galėjo kažką vytis per kelią. Lūšys įtrauktos į Raudonąją knygą. Vilkų įtraukti į Raudonąją knygą nereikia, nes jų populiacija stabili ir nuolat stebina. Vilkai gyvena ir medžioja šeimomis, kurių narių būna 5–10.

Vilkas – laukinės gamtos simbolis. Jis nėra prijaukinamas ir gali gyventi tik laukinėje gamtoje. Vilkai šimtmečius buvo žmogaus persekiojami ir kone išnaikinti visoje Europoje, išstumti į jos pakraščius.