Neseniai atgimusių Reginos Epštein-Paul rūmų rūsyje įrengta aikštelė identiška užsienio metro stotims. Pamatyti tiesiamų bėgių namo savininkai nesitiki, tačiau ateityje staigmenos gali būti neišvengiamos.
Po daugybės metų sutvarkyti R.Epštein-Paul rūmai Vilniaus ir Islandijos gatvių sankryžoje metro šalininkams gerai pažįstami: jų rūsyje esanti automobilių stovėjimo aikštelė idealiai atitinka metro stotelei įrengti
keliamus kriterijus.
„Jokiu būdu nesakome, kad ten yra metro stotelė. Tiesiog ši aikštelė įrodo, kad jei reikėtų, lietuviai savo jėgomis metro stotelę galėtų įsirengti“, – aiškino Metro sąjūdžio pirmininkas Virginijus Daukas.
Derėtis su naujaisiais namo savininkais dėl realaus stotelės įrengimo bendrovė SNS neskuba: metro Vilniuje vis dar yra tik tolima vizija. Tačiau privačių žemės savininkų protestų ateityje metro šalininkai nesibaimina.
„Tai, kas yra po žeme, Lietuvoje nereglamentuota. Kai kuriose šalyse nurodyta, kad nuosavybė tęsiasi iki Žemės rutulio centro. O Lietuvoje – 30 centimetrų po pamatais, ir viskas. Tai reiškia, kad jei bus kasama po pamatais, niekam netrukdysime“, – įstikinęs V.Daukas. Vis dėlto jis žadėjo, kad, šiaip ar taip, su namų savininkais metro statybos bus derinamos.
Stotelių senamiestyje nebus?
Kasant uždaru būdu savininkų leidimo net nereikėtų, tačiau kebliausia būtų įrengti stoteles miesto centre.
„Kiekviena idėja nukrauti transportą nuo senamiesčio yra gera, bet ar ji reali? Skaičiau, kad metro statytų kasdami senamiestyje 30 metrų po žeme. Tačiau kaip jie įrengs stotis? Nebent būtų senamiesčio prieigose ir už jo. Senamiesčiui metro nereikalingas, o visam miestui – jau kita kalba“, – svarstė savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Vitas Karčiauskas.
Teoriškai metro stotelę būtų galima įrengti, pavyzdžiui, minėtuose R.Epštein-Paul rūmuose, tačiau savivaldybėje abejojama, ar tokiam projektui užtektų lėšų.
„Stotelę įrengtų, bet kaip prie jos privažiuoti? Kasant 30 metrų gylyje kaina tikrai turėtų būti fantastiška. Jei iš kur nors pavyktų gauti tiek lėšų, būtų puiku. Nei metro, nei tramvajus Vilniaus senamiesčiui tuomet nekenktų. Tikrieji jo kenkėjai yra didžiulis nevaldomas automobilių srautas“, – sakė V.Karčiauskas.
Upė nesutrukdys
Dviejų aukštų požeminė aikštelė rūmuose buvo įrengta nepajudinant namo ir gavus visus Kultūros paveldo centro leidimus.
„Visas pasaulis tokius dalykus daro, net po koliziejumi yra metro, – tikino V.Daukas. – Tam tikrų paminklosauginių kliūčių statybose visuomet iškyla, bet dėl metro jos mažesnės nei statant tramvajų. Jis būtų toje pačioje plokštumoje kaip automobiliai ir dar labiau užkimštų gatves. Metro nekeičia miesto architektūros. Galima ant lyno kažkokius dalykus daryti, bet tada pradėtume gyventi keistame pasaulyje.“
Nuogąstavimus, kad metro statybai trukdytų upė, V.Daukas taip pat skubėjo išsklaidyti: „Atlikti tyrimai parodė, kad gruntas Vilniuje tikrai ne pats blogiausias, palyginti su kitais miestais, kuriuose yra metro.“
Laikas daug kainuoja
Kol diskutuojama, kas Vilniui būtų geriau: tramvajus ar metro, pastarojo šalininkai baiminasi, kad kaina didėja su kiekviena uždelsta diena.
„Miesto taryba yra priėmusi sprendimą, kad miestą reikia tankinti, o ne plėsti į šalis, išnaudojant esamą infrastruktūrą. Greitai vietų, kur būtų galima tiesti metro atviru būdu, labai sumažės. Būtų išmintinga valdžiai jau dabar rezervuoti tas vietas ir jose neleisti statyti. Jei užstatys namais, metro reikės statyti uždaro kasimo būdu, ir tai bus kur kas brangiau“, – baiminosi V.Daukas.
„Ar tai būtų metro, ar tramvajus, svarbu nuo idėjos pereiti prie konkrečių dalykų: pradėti projektuoti, spręsti, koks tas projektas būtų ir kaip jis būtų plėtojamas. Pradžioje reikia bent galimybių studijos“, – priimti sprendimus ragino V.Karčiauskas.
Naujausi komentarai