Miestui reikėjo amfibijų

Kau­nie­čių po­ra, il­giau nei va­lan­dą įka­lin­ta po­tvy­nio van­de­ny­je, sa­vo kai­liu pa­ty­rė, ką iš­gy­ve­na nuo­la­ti­nių sti­chi­jų ka­muo­ja­mų kraš­tų gy­ven­to­jai.

Elekt­ro­ni­ka įka­li­no vi­du­je

Pir­ma­die­nį po pie­tų, be­si­ren­giant švęs­ti Jo­ni­nes, di­džią­ją da­lį Kau­no ap­gau­bė juo­das de­be­sis, iš ku­rio pra­pliu­po lie­tus ir ne­re­gė­ta kru­ša. Iš dan­gaus kri­to pu­pos dy­džio le­do ga­ba­lai. Stai­ga už­klu­pu­si aud­ra maž­daug po de­šim­ties mi­nu­čių lio­vė­si, dan­gus pra­gied­rė­jo. Kau­nie­čių po­ra, nė neį­tar­da­ma apie liū­ties pa­da­ri­nius, sė­do į sa­vo au­to­mo­bi­lį ir pa­ju­dė­jo į ke­lio­nę. Va­žiuo­da­mi Kau­na­kie­mio gat­ve prie­šais iš­vy­do ply­tin­čią ba­lą, bet nė neį­ta­rė, ko­kio ji gy­lio, ir ry­žo­si ją įveik­ti.

Be­spau­džiant ak­ce­le­ra­to­rių, au­to­mo­bi­lis ne­ti­kė­tai už­ge­so ir su­sto­jo.  Gy­vy­bės ženk­lų ne­be­ro­dė jo elekt­ro­ni­kos sky­de­lis. Žvilg­te­lė­ję pro lan­gą kau­nie­čiai nu­stė­ro - van­duo sie­kė pu­sės du­re­lių aukš­tį.

Ša­lia vai­ruo­jan­čio vy­ro sė­dė­ju­si kau­nie­tė Dai­va su siau­bu pri­si­me­na be­jė­giš­ku­mo jaus­mą, kuo­met pro ply­šius į sa­lo­ną ėmė skverb­tis pur­vi­nas van­duo, o elekt­ro­ni­ka val­do­mo prieš sep­ty­ne­rius me­tus pa­ga­min­to au­to­mo­bi­lio lan­gų bei du­rų bu­vo neį­ma­no­ma pra­ver­ti. Mo­te­ris su­ran­gė ko­jas ant sė­dy­nės, aukš­čiau pa­kė­lė ran­ki­nę ir lau­kė pa­gal­bos.
„Jau­čiau­si taip, tar­si sem­tų ka­na­li­za­ci­jos van­duo", - ne­ma­lo­nius įspū­džius pri­si­mi­nė kau­nie­tė.

Lai­mei, mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu pa­vy­ko pri­si­skam­bin­ti į tech­ni­nę pa­gal­bą tei­kian­čią įmo­nę. Jos at­sto­vai pa­ža­dė­jo at­va­žiuo­ti, ta­čiau nu­tei­kė, kad rei­kės pa­lauk­ti. Prieš tai jie bu­vo iš­kvies­ti gel­bė­ti ki­tų van­de­ny­je mirks­tan­čių au­to­mo­bi­lių.

Van­duo sie­kė šlau­nis

Lauk­da­mi pa­gal­bos už­da­ra­me au­to­mo­bi­ly­je kau­nie­čiai su­vo­kė, kad ne­tru­kus ims stig­ti de­guo­nies. Pa­ni­kos apim­ta mo­te­ris pri­si­pa­ži­no ga­lė­ju­si sau pa­dė­ti tik vie­nu bū­du - ma­žiau kvė­puo­ti.

Net­ru­kus įka­lin­ti kau­nie­čiai pa­ma­tė iš prie­šin­gos pu­sės van­dens link ar­tė­jan­tį ki­tą au­to­mo­bi­lį ir mo­suo­da­mi ran­ko­mis ban­dė pa­ro­dy­ti, kad vai­ruo­to­jas ne­va­žiuo­tų, bet jis ne­pai­sė per­spė­ji­mo ir taip pat įkliu­vo į van­dens spąs­tus.

Pa­sak Dai­vos, li­ki­mo drau­gų au­to­mo­bi­lis bu­vo val­do­mas me­cha­ni­ne pa­va­rų dė­že, to­dėl iš jo iš­li­pę vy­rai įbri­do į van­de­nį ir au­to­mo­bi­lį iš­stū­mė. Tuo tar­pu jų pa­čių au­to­mo­bi­lis bu­vo ne­pa­ju­di­na­mas.

Pa­gal­bon su­sku­bo ir vie­ti­niai gy­ven­to­jai, ne­pa­bi­jo­ję bris­ti į po­tvy­nio ba­sei­ną, ku­rio van­duo sie­kė šlau­nis. Jie ko­jo­mis mė­gi­no ap­čiuop­ti van­dens nu­te­kė­ji­mo gro­te­les ir sten­gė­si iš­va­ly­ti jas nuo su­neš­tų šiukš­lių, kad van­duo grei­čiau su­bėg­tų.

Au­to­mo­bi­ly­je įstri­gu­siai po­rai iš­si­va­duo­ti pa­vy­ko tik ta­da, kai at­vy­ko tech­ni­nė pa­gal­ba, ku­ri iš­tem­pė trans­por­to prie­mo­nę iš van­dens. Po to au­to­mo­bi­lis bu­vo už­kel­tas ant kel­tu­vo ir nu­vež­tas prie na­mų. Ten paaiš­kė­jo, kad van­duo bu­vo ap­sė­męs vi­są va­rik­lį, bu­vo neaiš­ku, ar ap­skri­tai pa­vyks au­to­mo­bi­lį su­re­mon­tuo­ti.

Ša­li­gat­viai ta­po ne­išei­na­mi

Stre­so do­zių pa­ty­rė ir ki­ti ra­tuo­ti kau­nie­čiai, liū­ties me­tu ir po jos va­žia­vę Kau­no gat­vė­mis. Mer­kiant lie­tui ir dau­žant stam­biai kru­šai, dau­ge­lis vai­ruo­to­jų su­sto­jo ša­li­ke­lė­se su įjung­tais ava­ri­niais sig­na­lais. Jie lau­kė, kol aud­ra liau­sis. Nuo drėg­mės neuž­si­ku­rian­tiems au­to­mo­bi­liams gel­bė­jo ki­ti vai­ruo­to­jai, pa­si­siū­lę iš­temp­ti ne­va­žiuo­jan­čias trans­por­to prie­mo­nes į sau­su­mą.

Stip­ri van­dens sro­vė at­vė­rė ant Pa­ro­dos kal­no už­lo­py­tas duo­bes, ga­ba­lai as­fal­to pa­skli­do ant va­žiuo­ja­mo­sios da­lies. Pur­vi­no van­dens fon­ta­nų pa­ra­ga­vo ir pės­tie­ji. Ap­sem­ta Kęs­tu­čio gat­vė ta­po ne tik sun­kiai iš­va­žiuo­ja­ma, ja ne­bu­vo ga­li­ma ir ei­ti. Pės­tie­ji rin­ko­si ma­žiau­siai ap­sem­tą vie­tą - gat­vės vi­du­rį. Kai ku­rie vai­ruo­to­jai, su­lė­ti­nę grei­tį, su­pra­tin­gai pra­lei­do ei­nan­čius žmo­nes, ki­ti ne­pai­sė ei­nan­čių pės­čių­jų ir taš­kė čiurkš­les van­dens ant ko­jų bei dra­bu­žių.

Lau­ko van­den­tie­kį ir nuo­tė­kas pri­žiū­rin­ti bend­ro­vė „Kau­no van­de­nys" liū­ties die­ną su­lau­kė 104 iš­kvie­ti­mų. Tai - tris kar­tus dau­giau nei įpras­tą die­ną. Kim­šo­si ka­na­li­za­ci­jos šu­li­niai, ke­tu­rios dir­bu­sios bri­ga­dos brai­dė po van­de­nį ir juos va­lė.

Pir­miau­sia nuo van­dens bu­vo va­duo­ja­mos gat­vės, į pus­šim­tį iš­kvie­ti­mų ne­spė­ta iš­vyk­ti. Dėl pa­tvi­nu­sio van­dens bu­vo ap­sem­ti ir kai ku­rių gy­ve­na­mų­jų na­mų bei par­duo­tu­vių rū­siai. Ava­ri­nės tar­ny­bos dar­buo­to­jai dar­bo tu­rė­jo ir va­kar. „Kau­no van­de­nų" dis­pe­če­rė Ri­ta Plie­niū­tė sa­kė, kad ka­na­li­za­ci­jas va­lan­tys dar­buo­to­jai ne­pri­si­me­na liū­ties su to­kiais pa­da­ri­niais.

Kiem­sar­giai poil­sia­vo

Gat­vė­se nu­slū­gus po­tvy­nio van­de­niui, ša­li­ke­lė­se ir ant ša­li­gat­vių li­ko pūp­so­ti krū­vos nuo me­džių nu­dras­ky­tų la­pų bei ša­kų. Ki­li­mas sti­chi­jos pri­vers­tų šiukš­lių va­kar te­bek­lo­jo ir pa­grin­di­nę mies­to gat­vę - Lais­vės alė­ją. Ke­lio­mis die­no­mis anks­čiau mies­te stip­raus vė­jo iš­var­ty­ti me­džiai taip pat va­kar te­be­gu­lė­jo ant ša­li­gat­vių.

Kau­no mies­to sa­vi­val­dy­bės Ko­mu­na­li­nio ūkio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Ze­no­nas Gir­čys, kaip paaiš­kė­jo, šiuo me­tu ato­sto­gau­ja Kroa­ti­jo­je, apie liū­ties pa­da­ri­nius jis sa­kė gir­dė­jęs iš ko­le­gų. Mies­to tvar­kos prie­žiū­ros po­sky­rio ve­dė­jas Ri­man­tas Ru­ta­vi­čius taip pat te­le­fo­nu sa­kė esąs iš­vy­kęs, apie Kau­ne siau­tė­ju­sią aud­rą nie­ko ne­ži­no­jo. Ta­čiau jis pa­ti­ki­no, kad pir­mą dar­bo die­ną mies­tas bus su­tvar­ky­tas.

Ki­tas Ko­mu­na­li­nio ūkio sky­riaus ve­dė­jo pa­va­duo­to­jas Al­gir­das Vyš­niaus­kas tvir­ti­no, kad Jo­ni­nių die­ną bu­vo kal­bė­ta su „Kau­no šva­ros" at­sto­vais dėl mies­to tvar­ky­mo ir ste­bė­jo­si, kad nie­ko ne­da­ro­ma. Bend­ro­vės „Kau­no šva­ra" di­rek­to­rius Pet­ras Čie­gis va­kar mo­bi­lio­jo ry­šio te­le­fo­nu neat­si­lie­pė.