Gaisro Tytuvėnų bažnyčioje ir vienuolyne pamokos, regis, nenuėjo veltui. Artimiausiu metu ketinama paruošti sostinėje esančių kultūros paveldo objektų apsaugos nuo gaisrų planą.

Problema – siauros gatvės

Sostinėje bus įgyvendinamas ES remiamas projektas, kuris turės padėti apsaugoti kilnojamąsias ir nekilnojamąsias kultūros paveldo vertybes galimų gaisrų atveju. Per projekto laikotarpį bus keičiamasi patirtimi gaisrų prevencijos ir gaisrų gesinimo srityje, rengiami mokymo seminarai, ruošiami gaisrų prevencijos veiklos istoriniuose miestuose planai.

Projektą įgyvendins viešoji įstaiga Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūra su Vilniaus apskrities priešgaisrine gelbėjimo valdyba.

"Čia sujungiama gaisrinė sauga ir kultūros paveldo sauga. Svarbiausi tikslai yra gaisrų prevencija ir kultūros paveldo gelbėjimas, saugojimas per gaisrą. Labai svarbu, kad patys pastatų šeimininkai žinotų, kaip elgtis kilus gaisrui, būtų pasiruošę, – prisimindama skaudų degusios Tytuvėnų bažnyčios atvejį, kai pražuvo daug nesurašytų kultūrinių vertybių, sakė Jūratė Raugalienė, laikinai einanti Vilniaus senamiesčio atnaujinimo agentūros direktoriaus pareigas. – Tai susiję su bažnyčiomis, muziejais, bibliotekomis, kitomis įstaigomis ir pastatais, kuriuose saugomos neįkainojamos vertybės. Tikrai ne visuose objektuose yra parengti veiksmų planai, ką daryti gaisro atveju, kol dar neatvažiavo ugniagesiai: kaip apsaugoti, išnešti, rūšiuoti tas vertybes. Kol kas nežinau tokių objektų skaičiaus, bet projekto įgyvendinimo laikotarpiu, per trejus metus, manau, visus surašysime."

Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininko Rimanto Steponavičiaus teigimu, šių objektų administracijos privalo turėti tiek veiksmų kilus gaisrui planą, tiek kultūros vertybių evakavimo planą.

"Šiuo metu tie reikalavimai vykdomi, tik gal nustatoma tvarka yra tobulintina. Projektu bus siekiama pasidalyti gerąja patirtimi. Jos perkėlimas į Lietuvos teisės aktus, žinoma, būtų naudingas", – sakė R.Steponavičius.

Pasak jo, kilus gaisrui kokiame nors paveldo objekte, daugiausia problemų sudarytų siauros sostinės senamiesčio gatvelės, nes jose labai ribota judėjimo galimybė.

Gaisrai – dėl nežinojimo

Vilniaus miesto savivaldybėje pristatytas naujas Gaisrų prevencijos Vilniaus mieste priemonių planas. Jo prioritetai – saugus žmonių elgesys, saugi aplinka bei gyventojų būstai ir operatyvi, kokybiška pagalba kilus gaisrui. Priemonių planą 2012–2014 m. įgyvendins Vilniaus miesto savivaldybės padaliniai ir Vilniaus apskrities priešgaisrinė gelbėjimo valdyba.

Programoje skiriama nemažai dėmesio gyventojų švietimui saugos srityje.

"Vilniaus mieste kasmet įvyksta daugiau nei du tūkstančiai gaisrų. Didžiąją jų dalį, apie 80 proc., sudaro gaisrai, kylantys gyvenamosios paskirties pastatuose. Pagrindinė šių gaisrų priežastis būna neatsargus žmonių elgesys. Žūsta ne tik gaisrą sukėlę žmonės, bet ir niekuo dėti, gyventojai netenka brangaus turto. Žmones šviesti labai svarbu, nes jie nežino arba nenori žinoti, kas turi būti daroma, kai kyla gaisras, ir kaip jo išvengti", – sakė Vilniaus miesto savivaldybės Saugaus miesto departamento direktorius Henrykas Surovičius.

Jo teigimu, švietimas turi prasidėti nuo darželio ir pradinės mokyklos. "Jau nuo mažumės žmogus turi suprasti, kad tai ne žaidimas, o didelis pavojus", – įsitikinęs H.Surovičius.

Skaičiai bauginantys

"Su žmonių gelbėjimu, gaisrų gesinimu viskas, mano nuomone, yra gerai, o štai prevencinių priemonių, priešgaisrinės profilaktikos visai neremia valstybė – nėra skyrusi ir neskiria nė lito. 2010 m. gaisruose žuvo 233 žmonės, automobilių avarijose – 299. Šiemet iki gegužės 31 d. gaisruose žuvo 89, autoavarijose – 98 žmonės. Skaičiai yra beveik susilyginę, tik prevencijos keliuose programos remiamos valstybės mastu, o gaisruose – ne", – piktinosi Vilniaus savivaldybės narys, ilgametis Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo tarnybų darbuotojas, buvęs direktorius Kazys Zulonas.

K.Zulonas nerimauja, kad, prevencines programas vykdant tik savivaldybių lygmeniu, žūstančių keliuose ir gaisruose artimu metu skaičius visai susilygins.

"Į programą įtraukta daug edukacinių, švietimo projektų. Mūsų programos tikslas bei gaisrinės saugos vizija kad Vilniaus mieste gaisruose nežūtų ir sunkių traumų nepatirtų nė vienas žmogus", – sakė Vilniaus apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos viršininkas R.Steponavičius. – Tiesa, mūsų, ugniagesių, nuomone, Vilniuje turėtų būti daugiau ne tik edukacijos, bet ir pačių gaisrinių."

Priešgaisrinė tarnyba

Šiemet sukanka 210 metų, kai Vilniuje įkurta pirmoji ugniagesių komanda.

XVIII a. pabaigoje Vilnius turėjo kelis rankinius siurblius. Į gaisro vietą privalėjo vykti miestiečiai su kibirais, kabliais ir kitais įrankiais.

1925 m. Vilniaus ugniagesių komanda įsigijo pirmąjį gaisrinį automobilį. Dar keletą metų po to naudoti ir arklių tempiami vežimai su įrankiais, gaisriniu bei rankiniu siurbliais.

Šiuo metu miestą nuo gaisrų saugo septynios ugniagesių komandos, kuriose dirba 320 ugniagesių.

2012 m. birželio 7 ir 8 d. vyks ugniagesių varžybos Vilniaus miesto savivaldybės pastate, ugniagesių pasirodymai vyks prie Baltojo tilto.