NACIONALINIS STADIONAS – ANEKDOTAS, NACIONALINIS BASEINAS – PRAKEIKSMAS

2013-ieji: jeigu Vilnius nori Lietuvai išugdyti tokių olimpinio plaukimo sporto žvaigždžių kaip Rūta Meilutytė, būtina iš esmės perstatyti Lazdynų baseiną. Nuo tokios idėjos, sužibusios sostinėje, visoje Lietuvoje tarsi tapo šviesiau ne vien tik nuo Rūtos olimpinio aukso. 2021-ieji: baseino nėra. Jis tapo ir nacionaline gėda ne vien vilniečiams, ir didele bėda su statybų projektu susijusioms įmonėms, kurios įtrauktos į nepatikimų sąrašą.

Sostinę pastarąjį dešimtmetį labiau garsina ne pavykę, o žlugę nacionalinės reikšmės projektai: nepastatytas Lietuvą reprezentuojantis stadionas, nepastatytas baseinas, griūvantis Gedimino kalnas, nė nepradėti buvusiuose Vilniaus koncertų ir sporto rūmuose rengti pagrindiniai šalies kongresų rūmai ir t.t.

Graži vizija, prasta realybė

Laukta, kad pagrindinis šalies baseinas atitiks olimpinius standartus, kur veiks pakeliamų dugnų sistema, leidžianti modifikuoti erdves, t.y. gylį ir tūrį. Lazdynų daugiafunkciame sveikatinimo centre bemaž prieš penkerius metus suprojektuoti vieni moderniausių Baltijos šalyse 50 ir 25 m ilgio plaukimo baseinai. Aštuonių takelių 50 m baseinas skirtas plaukimui, o 25 m – ir šuoliams į vandenį. Centre sumanytas ne tik baseinų kompleksas, bet ir treniruočių salės, pirčių zonos, šiuolaikiški persirengimo kambariai, modernūs dušai, o prie pastato – 105 vietų automobilių stovėjimo aikštelė. Šalia plaukimo baseinų – 1 200 sėdimų vietų žiūrovams. Statybų vertė – 21,8 mln. eurų.

Pagal 2017-aisiais pasirašytą statybų sutartį, Lazdynų baseiną turėjo pastatyti UAB "Irdaiva" kartu su keturiais partneriais pagal jungtinės veiklos sutartį: UAB "Axis Power", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic" ir AB "Montuotojas".

Ar buvo galima numanyti, kad ne viskas gerai klosis? "Irdaiva" tuo metu dirbo pusšimtyje objektų. Tačiau Turto bankas 2017-aisiais nutraukė derybas su potencialia Vilniaus sporto rūmų rekonstrukcijos laimėtoja "Irdaiva". Tai padaryta Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai (FNTT) pranešus, kad buvęs Turto banko darbuotojas, vienas viešojo pirkimo komisijos narių Tomas Lukoševičius, tuo pat metu dirbo ir "Irdaivoje". Deja, neatrodė, kad šis debesėlis gali aptemdyti visą padangę.

Pirmoji atidarymo data buvo numatyta 2018-ųjų rudenį. Paskui pabaigtuvės perkeltos į 2019 m. pradžią. Tačiau ir tada įkurtuvių viltis teko atidėti – pusmečiui, metams. 2019 m. pagrindinis rangovas "Irdaiva" pakeitė pavadinimą į UAB "Active Construction Management" ir netrukus paskelbė apie bankrotą. Tad 2020-ųjų pradžioje vietoj atidarymo iškilmių sostinės savivaldybė paskelbė, kad kartu su bankrutavusia "Irdaiva" Lazdynų baseiną statę keturi jungtinės veiklos partneriai – UAB "Axis Power", UAB "Mitnija", UAB "HSC Baltic", AB "Montuotojas" – neparodė ryžto vykdyti jiems priklausančių įsipareigojimų ir noro užbaigti projektą, tad nutraukiama sutartis su visais penkiais rangovais. Jie buvo atlikę maždaug 40 proc. darbų.

Povilas Poderskis. I. Gelūno / Fotobanko nuotr.

Jaučia didelę skriaudą

Vilniaus miesto valdžios sprendimas buvo apskųstas. Tačiau, šiemet sausį Apeliaciniam teismui nusprendus, kad savivaldybė buvo teisi, statybų bendrovės "Montuotojas", "Mitnija", "HSC Baltic" ir "Axis Power" įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą. Į šį Viešųjų pirkimų tarnybos administruojamą nepatikimų sąrašą tiekėjai įtraukiami trejiems metams, jeigu padaro esminių sutarties pažeidimų. Apeliacinio teismo sprendimas įsigaliojo iš karto, tačiau jis dar gali būti skundžiamas Aukščiausiajam Teismui.

Projekto mažieji partneriai – bendrovės "Axis Power", "Montuotojas", "HSC Baltic" ir "Mitnija" – mano, kad teismas nepagrįstai visą atsakomybę dėl rangos sutarties vykdymo perkėlė mažiesiems partneriams, neatsižvelgdamas į po pagrindinio rangovo bankroto iš esmės pasikeitusias aplinkybes ir pačios Vilniaus miesto savivaldybės ir jos pavedimu už tinkamą projekto įgyvendinimą atsakingos bendrovės Vilniaus vystymo kompanijos atliktus rangos sutarties pažeidimus.

"Mes nesutinkame su teismo sprendimu. Manome, kad bylą nagrinėję teismai netinkamai taikė teisės normas, nustatančias įrodinėjimo pareigą ir įrodymų vertinimą, netinkamai paskirstė įrodinėjimo pareigą tarp šalių. Išsamiau susipažinę su teismo nutarties motyvais, svarstysime galimybę teikti kasacinį skundą. Laikomės pozicijos, kad projekto užsakovas – Vilniaus miesto savivaldybės administracija – rangos sutartį nutraukė neteisėtai", – Apeliacinio teismo sprendimą komentavo teisybės ieškantys rangovai.

Mes tapome bankrutavusio pagrindinio rangovo ir savivaldybės neprofesionalaus, neskaidraus ir galimai nusikalstamo veikimo įkaitais, todėl tikime, kad prasidėjęs tyrimas atskleis visas aplinkybes.

Mažieji projekto partneriai tikino, kad, bankrutavus pagrindiniam projekto rangovui – "Active Construction Management", jie siekė gauti visą informaciją apie projektą, siūlė atlikti išsamų auditą apie rangos sutarties vykdymą ir susitarti dėl visoms šalims priimtino būdo, kaip tęsti ir sėkmingai baigti projekto statybą. Deja, Vilniaus miesto savivaldybės administracija atsisakė tęsti dialogą, pripažinti savo ir pagrindinio rangovo padarytus pažeidimus, o visą atsakomybę esą bando permesti mažiesiems partneriams.

Šie sako nuolat dalyvaujantys viešųjų pirkimų konkursuose, tačiau nežino nė vieno kito statybos projekto, kurio vykdymo metu būtų daromi tokie žymūs pažeidimai vykdant mokėjimus. Vilties jiems suteikia tai, kad prieš gerą mėnesį ikiteisminį tyrimą dėl Lazdynų baseino pradėjo Generalinė prokuratūra ir FNTT.

"Mes tapome bankrutavusio pagrindinio rangovo ir savivaldybės neprofesionalaus, neskaidraus ir galimai nusikalstamo veikimo įkaitais, todėl tikime, kad prasidėjęs tyrimas atskleis visas aplinkybes, – paaiškino "Mitnijos" atstovai. – Manome, kad savivaldybės elgesys, kai dėl bankrutavusio pagrindinio rangovo ir savivaldybės pareigūnų neteisėtų veiksmų kaltę bandoma suversti mažiesiems partneriams, yra nesąžiningas. Turime pagrindo įtarti, kad, įtraukiant mus į nepatikimų tiekėjų sąrašą, mums kerštaujama, nes atsisakėme perimti neskaidriai, neprofesionaliai vykdytą projektą ir užglaistyti galimus sukčiavimo, turto iššvaistymo ir piktnaudžiavimo faktus."

T. Biliūno / Fotobanko nuotr.

Kaltinimus atrėmė

Vis dėlto ką tik Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus postą palikęs Povilas Poderskis nelinkęs sutikti su bankrutavusios UAB "Irdaiva" jungtinės veiklos partneriais.

"Mes siūlėme tiek "Mitnijai", tiek kitiems partneriams pratęsti sutartį be bankrutuojančios statybų bendrovės "Active Construction Management", – dienraščiui pasakojo P.Poderskis. – Siuntėme net keletą raštų siūlydami perimti iš "Irdaivos" statybas, kai ji dar nebuvo bankrutuojanti, o turėjo kitų problemų, taip pat, kai jau bankrutavo. Buvome ir susitikę, bet jie nenorėjo kalbėti, nes, jų manymu, tai nebuvo jų atsakomybė. Sutartį savivaldybė nutraukė ir prasidėjo teisminis ginčas. Jie pyksta ant visų, nes yra įtraukti ir į juoduosius sąrašus, tad patyrė skaudžią nesėkmę."

"Mitnijos" atstovai sako, kad besąlygiškai sutikti su savivaldybe negalėjo, kadangi ši atmetė jų pasiūlymus: "Mes 2019 m. pabaigoje–2020 m. pradžioje kelis mėnesius vykdėme derybas su užsakovu ir sutikome tęsti projekto statybą su sąlyga, kad būtų atliktas išsamus profesionalus projekto auditas, įvertinti visi objekte atlikti darbai ir nupirkta įranga, įvertintas galimas lėšų švaistymas, taip pat priimti sprendimai dėl trūkstamų lėšų projektui tęsti."

Lazdynų baseino statybų procesas užsitęsė gėdingai ilgai. Kiek čia rangovų kaltės, kiek savivaldybės? P.Poderskis prieš porą metų yra pripažinęs, kad ne viską gerai yra atlikusi ir Vilniaus vystymo kompanija.

"Be abejo, klaidų visi padaro. Teismų procesai parodys, kas kiek kaltas, – įsitikinęs P.Poderskis. – Bet, mano nuomone, pagrindinė šiame statybų objekte padaryta klaida – kad buvo sumažintas jo biudžetas. Buvo bandoma nupirkti daiktą, kuris turėjo kainuoti 25 mln. eurų, gerokai pigiau – už 22 mln. eurų. Tai paskatino ateiti dirbti tuos, kurie turėjo kažkokį lūkestį tą kainą pasididinti ar prastumti sau kažkokius kitus palankius sprendimus. Kai atėjęs 2017 m. į savivaldybę radau tą sutartį, bandėme daryti viską, kad tą baseiną pastatytume. Bet "Irdaiva" to padaryti nesugebėjo.

Kita klaida, man atrodo, buvo ta, kad sutartį mes nutraukėme per vėlai. Tai padaryti turėjome 2018 m., kai "Irdaiva" dar buvo gyvybinga. Bet, aišku, mes tikėjome, kad ji pastatys. Žadėjo ir ši bendrovė, ir jos partneriai, jei pirmajai nepavyktų. Gal per daug pasitikėjome. Ir sutarties stabdyti nesinorėjo, nes tai reiškė devynių mėnesių pertrauką statant objektą. Nors dabar pertrauka užsitęsė šiek tiek ilgiau. Tiesa, dar ir dėl karantino."

Klausimai dėl permokėjimų

Buvusių "Irdaivos" mažųjų partnerių atstovai tvirtina turį pagrindo įtarti, kad žymi suma projektui skirtų lėšų pagrindiniam partneriui buvo sumokėta nesilaikant rangos sutartyje numatytų sąlygų: "Pagrindinis mūsų įtarimas ir priežastis, kodėl atsisakėme tęsti projektą, yra nerimą kelianti informacija dėl galimo lėšų švaistymo. Vilniaus miesto savivaldybės administracija per projekto statybos laikotarpį bankrutavusiam pagrindiniam rangovui sumokėjo daugiau nei 13,3 mln. eurų, t.y. daugiau nei pusę projekto kainos. Pačios savivaldybės užsakytoje ekspertinėje išvadoje konstatuojama, kad bankrutavęs rangovas statybos aikštelėje realių darbų atliko tik už šiek tiek daugiau nei už 7,6 mln. eurų. Taigi, skirtumas tarp faktiškai statybos aikštelėje atliktų darbų ir savivaldybės apmokėtų sąskaitų siekia daugiau nei 5,6 mln. eurų. Dalis šių pinigų buvo mokamos pagrindiniam rangovui už dar į objektą neatvežtą ir nesumontuotą įrangą (kurios kokybės ir tinkamumo negalima įvertinti nesumontavus ir neatlikus būtinų bandymų), dalis – už dar net nepradėtus atlikti darbus, nors tokių atsiskaitymų rangos sutartis nenumatė. Todėl ir kyla klausimų, kuo remiantis ir ko siekiant nuolat darbus atlikti vėluojančiam ir dar teisės į mokėtinas sumas neįgijusiam pagrindiniam rangovui mokėjimus vykdė savivaldybė."

Reikia suprasti, kad, pasirašydami sutartį su savo partnere "Irdaiva", visi kartu prisiėmė atsakomybę.

"Jie šioje nesėkmingoje istorijoje galbūt jaučiasi neteisingai kaltinami, – kalbėjo P.Poderskis. – Bet reikia suprasti, kad, pasirašydami sutartį su savo partnere "Irdaiva", visi kartu prisiėmė atsakomybę. Jie kartu turėjo stebėti situaciją, domėtis, kokios sumos ir už ką mokamos, kurios, kaip jie patys sako, permokėtos.

Kalbant apie permokėjimus, yra daryta keletas ekspertizių. Buvo tvirtinama aktuose nurodant procentus. Tai reiškia, kad tam tikrų padarytų darbų kiekis buvo vertinamas apytiksliai. Taip mokant, visada galima iki 10 proc. paklaida. Minimu atveju ji tiek nesiekė, buvo maždaug 5 proc. Aišku, dėl to galima diskutuoti, bet tuo metu, kai kalbėjome, kad jiems reikėtų tęsti sutartį, buvome įvardiję, kad jeigu tie 5 proc. permokos būtų problema, tikrai mes būtume galėję solidariai padalyti atsakomybę – ir jiems, ir mums per pusę. Mes žiūrėjome, "Irdaivos" partneriai žiūrėjo, bet nė vieni nesugainiojome jos."

Kas atlygins nuostolius?

Šiemet konkursą baigti statyti Lazdynų baseiną laimėjo AB Panevėžio statybos trestas. Darbų kaina – vėl 21,8 mln. eurų. Kas sumokės skirtumą?

Anot P.Poderskio, atlygins su buvusia "Irdaiva" kartu jungtinės veiklos sutartį pasirašiusios bendrovės: "Jos, kaip buvę rangovai, dėl kurių neįvykdytų pažadų taip ir nepastatytas baseinas, privalo kompensuoti kainų skirtumą tarp to, ką buvo įsipareigojusios, ir naujų statytojų sutarties. Vadinasi, iš jų bus pareikalauta atlyginti maždaug 10 mln. eurų papildomų išlaidų, kurios bus patirtos baigiant statybas su nauju rangovu."

"Active Construction Management" paskelbtas bankrotas. Ar pavyks iš jos gauti bent kiek nuostoliams kompensuoti? Ji turi daug neįvykdytų įsipareigojimų, daug netesybų. Ar ieškinius dėl Lazdynų baseino turės atlyginti kartu su "Irdaiva" sutartį solidariai pasirašę partneriai?

"Iš esmės turės atlyginti partneriai, – mano P.Poderskis. – "Irdaiva" turėjo maždaug 50 objektų ir daug įsipareigojimų. O turto – nelabai. Kaip ir piniginių resursų. Dėl to ir bankrutuoja. Iš "Active Construction Management" kažko per daug ir nesitikime. Visų jungtinės veiklos partnerių atsakomybė – solidari: ir "Mitnijos", ir "Montuotojo", ir "HSC Baltic", ir "Axis Power". Manau, teisminis ginčas tęsis dėl atsakomybės dydžio ir sumų.

Manau, kad iš esmės jų negalima vadinti mažaisiais partneriais. Aišku, pagrindinis partneris buvo "Irdaiva", bet ir kiti savo dydžiu ir galimybėmis toli gražu nemaži."

Komentaras

Artūras Zuokas

2013 m. sostinės meras, kuriam tais metais ir kilo Lazdyno baseino rekonstrukcijos idėja

Mes jau 2014 m. buvome parengę Lazdynų baseino projektą. Buvo paskelbtas konkursas, jo laimėtojas 2015-aisiais žadėjo jį pastatyti už 21,8 mln. eurų. Savivaldybė, kol statybos įmonė paskelbė esanti nemoki, sumokėjo maždaug 14 mln. eurų. Dalis pinigų, ką dabar aiškinasi FNTT, sumokėti už darbus, kurie net nebuvo atlikti. Dabar įvyko naujas konkursas, jį laimėjo rimta kompanija – Panevėžio statybos trestas, tikėkimės, ji ir pabaigs darbus (nes šio objekto Vilniaus miestui labai reikia). Vėl – už 21,8 mln. eurų. Kitaip tariant, objektas, kuris vilniečiams turėjo kainuoti 21 mln. eurų, kainuos 35 mln. eurų. Jau nepaisant to, kad baseinas turėjo būti atidarytas 2017 m.

Nežinau nė vieno projekto, kuris Vilniuje būtų įgyvendintas laiku, ypač iš tų, kuriuos aš, dirbdamas meru, su komanda pradėjau. Statybas reikia mokėti valdyti. Reikia matyti ne tik savo tiesą, bet ir partnerio. Net ir "Irdaivos" bankrotas nemaža dalimi susijęs su prastu savivaldybės projekto valdymu. Nes pačioje pradžioje įvyko ginčas dėl to, kad savivaldybės pateiktame projekte buvo klaidų, konkrečiai kalbant, dėl stogo konstrukcijos. Generalinis rangovas prašė tas klaidas ištaisyti, tai papildomai kainavo 60 tūkst. eurų. Bet savivaldybė užsispyrė, nedarė nieko. Tas bandymas sutaupyti 60 tūkst. eurų baigėsi tuo, kad prarandama 15 mln. eurų.

Kodėl nėra valdžių perimtų projektų tęstinumo? Manau, kad dėl to, jog iš pradžių nauja valdžia viską stabdo, paskui pakeičia žmones, kurie supranta, tais, kurie nieko nesupranta, ir viską pradeda nuo nulio. Tokie pakeitimai ir pabrangina projektus trečdaliu. Bet užtat ši valdžia sugeba leisti pinigus viešiesiems ryšiams. Anksčiau savivaldybės įmonės neturėjo spaudos atstovų, dabar visos turi, turi ir biudžetus viešiesiems ryšiams. Kartais prieinama iki kurioziškų situacijų, patys miestiečiai pastebi: paskelbiama, kad tvarkoma gatvė, po pusmečio – kad sutvarkyta, o iš tiesų ji net nepradėta tvarkyti.