Ant Rašytojų sąjungos pastato kabantis užrašas, kad išnuomojamos patalpos, suklaidino ten įsikūrusio prabangaus restorano ir klubo „Exlibris“ lankytojus. Žmonės pamanė, kad restoranas, kaip ir anksčiau ten veikusios kavinės, – jau uždarytas.

„Ne, mes atostogaujame. Su rašytojais sutarėme, kad atostogausime, nes vasarą dirbti neapsimoka“, – gandus išsklaidė vienas klubo „Exlibris“ bendraturčių Kristupas Baublys.

Nidoje atostogaujantis K.Baublys tvirtino, kad bendrovė iš Rašytojų sąjungos pastato nesitraukia ir savo planų neatsisako. Tačiau pripažino, kad pirmieji darbo metai nebuvo ypač sėkmingi – buvo netgi nuostolingi.

„Tačiau, Dievas mato, mes stengėmės ir kai ką padarėme. Nugalėjome tų sulaukėjusių, prasigėrusių, degradavusių pseudointelekualų antplūdį. Tų, kurie anksčiau ateidavo mirtinai nusigerti, čia jau nėra. Į klubą pradėjo rinktis tikri intelektualai“, – pasidžiaugė K.Baublys.

Vyriškis pridūrė, kad bendrovė neatsisako savo ketinimų klubą „Exlibris“ ir toliau vystyti.

Ar per pusantrų darbo metų kavinė buvo populiari? Rašytojų sąjungos pirmininkas poetas Antanas A.Jonynas pastebėjo, kad didelio populiarumo „Exlibris“ nesulaukė. Tokių šokių kaip anksčiau nebūdavo, todėl ir penktadienis nebuvo populiari diena. Bet muštynių ir skandalų nekildavę.

Tarp lankytojų būdavę populiaresnių žmonių iš televizijos. Tačiau rašytojų – beveik ne. Kodėl?

„Valgyti ten beveik negamina. Galima išgerti kavos ir taurelę stipresnio. Bet tas stipresnis – brangus“, – dėstė A.A.Jonynas.

Žodžiu, Rašytojų sąjungoje padėtis pasikeitė iš esmės. Daugelį metų mieste garsėjo ten esanti kavinė „Suokalbis“, paskui – „Trečias brolis“, kur galima gerti per naktį ir šokti iki paryčių. Kuo toliau, tuo labiau kavinė pradėjo traukti padugnes, ją buvo pradėta vadinti girdykla.