Pavasarį Neries krantinėje išdygusios skulptūros – vis dar dėmesio centre. "Puskalnis" šiomis dienomis prakalbo apie krizę, "Krantinės arka" pakeitė įvaizdį – apsirengė drabužiu iš laikraščių.
Mano ir žmogaus sąveika
"Velniop krizę, statom skulptūras" – toks užrašas atsirado ant prieštaringų vertinimų visuomenėje sulaukusio skulptoriaus Roberto Antinio "Puskalnio". Pats autorius sakė užrašą matęs tik iš tolo ir jo neįskaitęs. "Maniau, kad ten šiaip kokie nors nubėgimai", – prisipažino R.Antinis.
Išgirdęs, kas iš tikrųjų baltais dažais iškeverzota ant "Puskalnio", menininkas neįsižeidė ir buvo nusiteikęs filosofiškai.
"Anksčiau meno kūrinius buvo įprasta vertinti per atstumą, juos nuo žmogaus skyrė sakrališkumo juosta. Dabartiniai kūriniai dažniausiai yra interaktyvūs ir žmogaus nebijo. Meno ir žmogaus santykis glaudesnis. Aišku, riba tarp saviraiškos ir vandalizmo labai trapi, tačiau bet kuriuo atveju tai – žmogaus pozicija ir jos vertinti vienareikšmiškai negalima", – kalbėjo R.Antinis.
Skulptorius įžvelgė dvigubą užrašo prasmę. "Galbūt žmogus rašė su ironija, suprask, nusispjaukime į krizę ir statykime bevertes skulptūras. Bet gal žinutę reikėtų suprasti tiesmukai. Galbūt taip pasisakoma kaip tik už skulptūras. Nenusisekęs meno patriotas", – svarstė R.Antinis.
Jis sakė dar pagalvosiąs, ar atkreipti miesto tvarkdarių dėmesį ir paprašyti, kad užrašas būtų nuplautas. "Galbūt tie žmonės labai kūrybiški, bet tą kūrybiškumą nukreipia ne visai tinkama linkme. Vieni menininkai džiaugiasi, kad jų kūrinys susilieja su aplinka, kiti nori, kad jis išliktų sterilus. Aš gal labiau už sąveiką", – šypsojosi R.Antinis.
Televizijos šou taikinys
Daugiausia audrų kėlusi, vilniečių kritikos strėlių suvarpyta skulptoriaus Vlado Urbanavičiaus "Krantinės arka" ramybės irgi neranda. Trys jaunuoliai pirmadienį prie Neries atsigabeno keltuvą, ant kurio pasilypėję laikraščiais klijavo surūdijusiu vamzdžiu vadinamą skulptūrą. Vienas iš vaikinų veidą slėpė po kauke. Atvykusiems policijos pareigūnams jis aiškino kuriąs meną.
Vyksmas prie V.Urbanavičiaus skulptūros visą laiką buvo filmuojamas profesionalia televizijos kamera. Netrukus policijos pareigūnams buvo paaiškinta, kad "Krantinės arka" tapo tarptautinio menų čempionato "Art-o-tlonas" dalyvių taikiniu. Performansui menininkai buvo gavę tiek savivaldybės leidimą, tiek V.Urbanavičiaus sutikimą.
"Jauni žmonės turėjo idėją ir prašė suteikti galimybę ją įgyvendinti. Jie norėjo skulptūrą apklijuoti laikraščiais, matyt, dėl to, kad apie ją daug rašyta spaudoje", – pasakojo V.Urbanavičius.
Sutikimą jis davė ilgai nesvarstydamas. Rezultato prisipažino nematęs, nes šiuo metu yra išvykęs toli už Vilniaus.
"Tai – ne paveldo objektas, todėl galima eksperimentuoti. Daug kas priklauso nuo kūrinio, jo prigimties ir medžiagos, iš kurios jis padarytas. Arkai ši akcija nepakenks. Be to, ji trumpalaikė, netrukus viskas vėl bus, kaip buvę", – priežastis, kodėl mene leido kurti meną, grindė V.Urbanavičius.
Feliksas pasikorė
Tiesiog vamzdžiu vadinama "Krantinės arka" vilniečiams kliūva nuo tada, kai buvo pastatyta. Skulptūra suskaldė net menininkų bendruomenę. Pasipiktinę senesnės kartos menininkai rinko parašus dėl skulptūros išmontavimo, o iki šiol nežinomi asmenys kabino pakaruoklį.
Kovą ant "Krantinės arkos" pakibo balta žmogų primenanti figūra. Akiniais nuo saulės papuošta iškamša priminė pakaruoklį.
Šalia skulptūros ant balto audeklo buvo parašytas manifestas, paaiškinantis tokio pokšto esmę.
"Aš – Feliksas. Prašau nebekurti ir nedemonstruoti depresyvių, atgyvenusios raiškos meno kūrinių kaip šiuolaikinio meno pavyzdžių. Nes nuobodu. Nors pasikark. Tikiuosi, mano auka paskatins vizualiai stipresnių, patrauklesnių, šiuolaikiškų, atitinkančių 2009-ųjų Europos kultūros sostinės vardą, meno kūrinių atsiradimą. Buvęs Europoje – Feliksas", – skelbė manifestas.
Nenukentėjo tik "Dviaukštis"
Be R.Antinio "Puskalnio" ir V.Urbanavičiaus "Krantinės arkos" Neries krantinėje pavasarį išdygo ir skulptoriaus Mindaugo Navako skulptūra "Dviaukštis". Kairiajame Neries krante tarp medžių pasislėpusi skulptūra vilniečių akies netraukia. Ji nėra tapusi nei akcijų, nei vandalų taikiniu.
Pagal savivaldybės administracijos sprendimą skulptūros prie Neries stovės per visus Vilniaus kaip Europos kultūros sostinės metus. Tolesnį jų likimą Vilniaus valdžia spręs po 2009 m.
Skulptūrų projektui įgyvendinti Kultūros ministerija skyrė 300 tūkst. litų. Tai nacionalinės programos "Vilnius – Europos kultūros sostinė 2009" projektas. Juo siekiama atgaivinti Neries krantinę.
Architektas prieš meną mene
"Karališkas obuolys", "Grandinė", "Spindulys-ietis" ir "Laivas pusmėnulis" – tokios naujos skulptūros iš nerūdijančio plieno rudenį turėtų papuošti keturis sostinės tiltus – Žaliąjį, Baltąjį, Senąjį Žvėryno ir Karaliaus Mindaugo. Tiesa, dėl pastarojo dar neaišku. Projekto "Vilniaus ženklai" autorius skulptorius Kunotas Vildžiūnas "Karališkąjį obuolį", turėjusį pakibti po Karaliaus Mindaugo tiltu, jau baigė konstruoti. Tačiau ar skulptūra iš tikrųjų papuoš tiltą, kol kas neaišku. Tam sutikimo kol kas nedavė tilto architektas Vladas Treinys. Jis nuogąstauja, kad skulptūra sugriaus architektūrinį stilistinį tilto vientisumą.
"Esu skeptiškai nusiteikęs prieš meną ant meno. Tiltai – inžineriniai statiniai, jie kompoziciškai užbaigti, sudėliotos jų konstrukcijų proporcijos. Jie savaime tokie, kokie yra ir turi būti – jų nereikia specialiai puošti", – yra sakęs V.Treinys.
Naujausi komentarai