Vilniaus universiteto (VU) Taryba nepritarė rektoriaus profesoriaus Artūro Žukausko 2016 m. ataskaitai. Pagal universiteto statutą, jeigu antrą kartą ataskaitai nebus pritarta, gali būti keliamas klausimas dėl rektoriaus atstatydinimo. „Teoriškai taip galėtų atsitikti, o praktiškai viskas priklausys nuo rektoriaus komandos darbo“, – LRT.lt sakė VU Tarybos narys, Botanikos ir genetikos katedros Ekologinės genetikos grupės vadovas profesorius Juozas Lazutka.

VU senbuviai negalėjo prisiminti, kad anksčiau rektorių kasmetinės ataskaitos būtų nepatvirtintos Tarybos. Paklaustas, kas lėmė, kad nuo 2015 m. rektoriumi dirbančio A. Žukausko ataskaitai VU Taryba nepritarė vienbalsiai, J. Lazutka sakė, kad pritrūko kai kurios informacijos apie anksčiau numatytus darbus.

VU Tarybos narys, Filologijos fakulteto A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centro profesorius Paulius Subačius LRT.lt aiškino, kad rektorius savo ataskaitoje Tarybai neatsakė į klausimus, susijusius su universiteto strateginių tikslų vykdymu. Todėl buvo paprašyta, kad A. Žukauskas papildytų ataskaitą ir paaiškintų, kaip įgyvendinama strategija, kurią buvo patvirtinusi universiteto Taryba ir apie kurią plačiai diskutuoja šios aukštosios mokyklos bendruomenė.

Pasigesta detalesnės, savikritiškesnės informacijos

„Aukštus pažangos rodiklius lėmė universiteto strategija, tačiau į kai kuriuos probleminius klausimus, kuriuos kelia bendruomenė, atsakymai turėtų būti aiškesni – ir dėl pasiektos pažangos per 2016 metus, ir kaip toliau bus tęsiama universiteto strategija. Mums taip pat rūpėjo, kad būtų detaliau, savikritiškiau pateikta informacija, kaip sekėsi įgyvendinti tuos prioritetus, kuriuos buvo pabrėžusi Taryba“, – teigė P. Subačius, kalbėdamas apie rektoriaus ataskaitą.

Jis paminėjo, kad VU taryba yra pritarusi dvidešimčiai strateginių veiklos projektų. Iš jų išskirtiniausi – vidinės komunikacijos gerinimas, atlyginimų pertvarka, struktūrinė reforma, biudžeto sudarymo principai. Būtent šiais klausimais labiausiai buvo pasigesta išsamesnių rektoriaus paaiškinimų.

Ataskaitos nepatvirtinimas – naujos vadybos požymis

„Tai – vidinio universiteto gyvenimo įvykis ir naujas požiūris į vadybą, nes anksčiau visi buvo įpratę kilnoti rankas, nepaisant to, kas ir kaip būtų balsavimui pateikta. Šiuo metu susiklosčiusi tokia situacija, kad universitetas vykdo labai daug reformų, o jos reikalauja ir išteklių, ir rezultatų įvertinimo. Todėl rektoriaus metinėje ataskaitoje norėtųsi matyti, ką pavyko padaryti, kiek užsibrėžtiems tikslams pasiekti prireikė išteklių. Kitaip tariant – vadybinės analizės“, – teigė VU tarybos pirmininkas Rimantas Kraujalis.

Jis taip pat neslėpė, kad rektoriaus A. Žukausko ataskaita buvo nepatenkinti ir kai kurie universiteto Senato nariai.

„Manau, kad per dvi savaites Tarybai trūkstama informacija bus pateikta ir viskas bus gerai. Bet čia – mano nuomonė. O universiteto Taryba yra kolegialus organas ir nebūtinai turėtų aiškintis, kodėl balsavo vienaip ar kitaip“, – įsitikinęs Tarybos vadovas.

Paklaustas, ar galėtų atsitikti taip, kad, VU Tarybai ir antrą kartą nepritarus rektoriaus ataskaitai, kiltų klausimas dėl jo tolimesnio darbo, R. Kraujalis tikino, kad kol kas situacijos nereikėtų dramatizuoti: „Vieną kartą neišlaikius egzamino, visada galima jį laikyti pakartotinai.“ 

Pats A. Žukauskas aiškino, kad jam Taryba pavedusi papildyti ataskaitą ir jis tai planuoja padaryti per nurodytą laiką: „Taryba tiesiog norėtų gilesnės tam tikrų dalykų analizės, kuri būtų skirta specialiai jai.“

Būti mokslininku ir vadovauti universitetui – skirtingi dalykai

Vertindamas profesoriaus A. Žukausko, kaip rektoriaus veiklą, J. Lazutka teigė manąs, kad jam kol kas ne viskas pavyksta: „A. Žukauskas – puikus, daug pasiekęs mokslininkas. Tačiau būti mokslininku ir vadovauti universitetui – skirtingi dalykai. Mano galva, mes privalėtume imti pavyzdį iš JAV ir kai kurių Europos šalių, kur ruošiami mokslo vadybininkai, kurie ir išauga į aukšto lygio universitetų vadovus. Mes gi iki šiol vadovaujamės mėgėjiška nuostata, kad geras mokslininkas gali būti geru rektoriumi arba geras gydytojas – geru ligoninės vadovu.“

Kalbėdamas apie opiausias VU problemas, J. Lazutka pabrėžė, kad labiausiai šiuo metu reikėtų greito pagrįstų sprendimų įgyvendinimo. Pasak profesoriaus, jei būtinų tikslų ir sprendimų įgyvendinimas užtrunka ne kelis mėnesius, o tęsiasi metų metais, tai jie tiesiog pasmerkiami žlugti.

„Tą patį galima pasakyti apie visų Lietuvos universitetų pertvarką. Jei vyriausybė nepateiks Seimui tvirtinti pertvarkos plano iki vasaros arba vėliausiai iki šių metų pabaigos, tuomet ši pertvarka bus pažymėta dideliu juodu kryžiumi. Ji tikrai neįvyks“, – įsitikinęs J. Lazutka.

Atleido ilgametį universiteto finansininką 

VU bendruomenėje netyla kalbos, kodėl rektorius A. Žukauskas prieš savo ataskaitos pateikimą Tarybai nusprendė iš darbo atleisti daugiau nei dešimt metų universiteto finansinius reikalus tvarkiusį patyrusį ekonomistą ir finansininką Gintarą Binkauską.

„Matyt, mane ne visiškai tenkino jo darbas. Tai – darbiniai dalykai, kaip ir kiekvienoje organizacijoje“, – A. Žukauskas nedaugžodžiavo, paklaustas, kodėl atleido G. Binkauską.

Pastarasis prisipažino buvusią ilgametę tarnybą palikęs ne savo noru: „Pasirašiau konfidencialumo sutartį, todėl nežinau, ar galėčiau kalbėti, kodėl buvau atleistas. Reikėtų pasitarti su advokatu.“

G. Binkauskas tik patikslino, kad jo atleidimas iš universiteto finansininko pareigų nesusijęs su profesine veikla: „Tai labiau buvo susiję su tuo, kaip pertvarkas įgyvendina ponas A. Žukauskas. Nesutapo mūsų požiūriai. Bet, kadangi iš darbo išėjau šalių susitarimu, negalėčiau daugiau nieko pasakoti, kad nebūčiau po to tampomas po teismus.“