Prieš dvejus metus sulipdytas Gedimino Kirkilo vadovaujamas keturioliktasis Ministrų kabinetas į istoriją tikriausiai įeis kaip didelių planų, bet neįvykdytų pažadų Vyriausybė.
„Kiek sugebėsime dirbti, tiek Vyriausybė ir išsilaikys. Tikiu, kad ji gali dirbti iki dabartinio Seimo kadencijos pabaigos“, – lygiai prieš dvejus metus sakė G.Kirkilas, vos prisiekęs kaip keturioliktosios Vyriausybės vadovas.
Ne vienas politikas ir politologas abejojo, ar premjero prognozė išsipildys, nes Vyriausybė atsirado esant politinei krizei, o ją sudariusios partijos Seime neturėjo daugumos. Opozicinės „Tvarkos ir teisingumo“ partijos vienas vadovų Valentinas Mazuronis Seime svarstant keturioliktosios Vyriausybės programą pareiškė: „Mes neremsime Vyriausybės, kuri dar nespėjusi gimti jau yra pasmerkta politinei mirčiai.“
Bet premjero aiškiaregystė pasitvirtino. Jo vadovaujamas Ministrų kabinetas dirbs iki šių metų lapkričio, kai į pirmą posėdį susirinks naujai išrinktas Seimas.
„Leo LT“ drama
G.Kirkilo vadovaujamas Ministrų kabinetas buvo suformuotas prieš dvejus metus ir pradėjo dirbti mažumos sąlygomis. Jį sudarė keturių politinių jėgų koalicija: Socialdemokratų, Pilietinės demokratijos partijos, Liberalų ir centro, Valstiečių liaudininkų sąjungos. Visos jos Seime turėjo vos 55 vietas iš 141.
Tačiau Vyriausybę pavyko suformuoti ir jos programą Seime priimti remiant opozicinei Tėvynės sąjungai, deklaravusiai, kad ji priversta tai daryti, nes nenori leisti į valdžią Darbo bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijų.
Konservatoriai Vyriausybę rėmė daugiau nei metus. Tačiau Vyriausybė nežlugo net ir tuomet, kai praėjusių metų rudenį parama buvo nutraukta dėl Tėvynės sąjungos nesutarimų su socialdemokratais kai kuriais esminiais klausimais. Tarp jų – dėl Valstybės saugumo departamento veiklos atliekant parlamentinį tyrimą atskleistų pavojingų valstybės užvaldymo apraiškų ir ypač dėl energetikos giganto „Leo LT“ kūrimo principų.
Kuriama „Leo LT“ tapo vienu svarbiausių ir prieštaringiausiai įvertintų G.Kirkilo Vyriausybės darbų. Siekdamas jį sėkmingai užbaigti premjeras turėjo į valdančiąją koaliciją įleisti socialliberalus ir tartis su opozicine Darbo partija, kuri galų gale toliau kūrė energetikos gigantą.
Stabdo kompromisų paieškos
Šių metų pradžioje į koaliciją įsiliejus socialliberalams, Vyriausybė jau įgijo formalią daugumą Seime. Bet penkios ją sudarančios partijos ne visuomet sugeba susitarti ir netgi laikytis jau pasiektų susitarimų kai kuriais valstybės valdymo klausimais.
Todėl G.Kirkilui visus šiuos dvejus metus nuolat teko būti derybininku ieškant paramos Vyriausybės planams. Bet derybos retai pasisekdavo, todėl premjeras taip ir neįgyvendino daugybės pažadų išspręsti vieną ar kitą problemą.
Tai akivaizdžiai matyti nagrinėjant prieš dvejus metus patvirtintą Vyriausybės programą. Daugelis joje surašytų nuostatų neįgyvendintos ar netgi pamirštos. Neatlikti arba atlikti tik iš dalies daugiau kaip du trečdaliai prioritetinių darbų, surašytų Vyriausybės programos pradžioje.
„Ši Vyriausybė pasmerkta eiti kompromisų keliu, o ne ieškoti iššūkių, spręsti problemas“, – sakė opozicinio Liberalų sąjūdžio atstovas Kęstutis Glaveckas.
Tikisi išlikti valdžioje
Per dvejus Vyriausybės darbo metus pasikeitė penki ministrai iš trylikos. Net septynis kartus atskiriems ministerijų vadovams ir kartą pačiam premjerui Seime reikšta interpeliacija, tačiau nesugebėta nė vieno šių pareigūnų atstatydinti.
Nors ne itin sėkmingai egzistuoja keturioliktoji Vyriausybė, Lietuvos socialdemokratų partijos lyderis G.Kirkilas kupinas ambicijų vadovauti ir būsimam kabinetui, jeigu koalicijų dėlionėse po rinkimų socialdemokratams atsiras vietos valdžioje. „Ambicijos, aišku, išliks“, – yra sakęs premjeras interviu mūsų dienraščiui paklaustas, ar norės būti premjeru ir po Seimo rinkimų. Tačiau jis pridūrė: „Bet derybos yra derybos, neaišku, kaip jos pasisuks. Derybos po rinkimų yra ypatingos, nes ten deramasi dėl didelio paketo – Seimo vadovybės, ministrų portfelių. Būtų pernelyg drąsu šiandien prognozuoti, kaip jos baigtųsi.“
Tačiau G.Kirkilas neabejoja, kad socialdemokratai išliks valdžioje. „Net neabejoju, kad socialdemokratai dalyvaus ir kitoje valdančiojoje koalicijoje. Bet kuriuo atveju be socialdemokratų naujoji Vyriausybė tikrai nebus suformuota“, – sakė premjera
Vyriausybės programoje nustatyti pirmaeiliai darbai
Įvykdyti:
lėšas, gautas pardavus „Mažeikių naftos“ akcijas, panaudoti rubliniams indėliams grąžinti, kompensacijoms už išperkamą turtą ir kitiems įsipareigojimams;
pasiekti, kad iki 2008 m. vidutinis darbo užmokestis padidėtų iki 1800 litų, minimali mėnesio alga – iki 800 litų, o vidutinė senatvės pensija būtų ne mažesnė nei 650 litų per mėnesį.
Neįvykdyti:
vykdyti veiksmingas ekonomikos reformas;
daug dėmesio skirti demografinei ir migracinei politikai;
nuosekliai didinti socialinės apsaugos, švietimo, mokslo, sveikatos apsaugos finansavimą;
pamažu mažinti gyventojų, ypač gaunančių mažas pajamas, pajamų mokesčio naštą, esant finansinių galimybių sumažinti šio mokesčio tarifą iki 20 proc., o neapmokestinamąjį minimumą padidinti iki 400 litų;
didinti investicijas į mokslą, kol bus pasiektas ES valstybių vidurkis;
užkirsti kelią korupcijai valdžios institucijose, nesąžiningai konkurencijai versle, tobulinti viešojo pirkimo prak-tiką, sugriežtinti bausmes korumpuotiems pareigūnams ir sustiprinti finansinių nusikaltimų prevenciją;
iki 2007 m. gruodžio 31 d. baigti žemės reformą, grąžinti žemę jos teisėtiems savininkams;
priimti sprendimus, būtinus tiesioginiams merų rinkimams įteisinti, seniūnijoms suteikti daugiau savarankiškumo ir galių.
Iš dalies įvykdyti:
užtikrinti, kad ES struktūriniai fondai būtų skaidriai ir efektyviai naudojami;
užtikrinti kuo spartesnį Lietuvos įsijungimą į euro zoną ir Šengeno erdvę;
pertvarkant ES paramą vykdyti regioninę politiką, užtikrinti tolygią apskričių plėtrą;
pasiekti proveržį įgyvendinant svarbiausius infrastruktūros projektus (elektros tiltai per Lenkiją ir Baltijos jūrą, „Via Baltica“, „Rail Baltic“);
dėti visas pastangas statyti naują atominę elektrinę;
aktyviai dalyvauti ES ir NATO veikloje;
plėtoti strateginės partnerystės santykius su Lenkija, taip pat sprendžiant tautinių mažumų klausimus teikti paramą euroatlantinę integraciją pasirinkusių valstybių reformoms, plėtoti gerus santykius ir nacionalinius interesus atitinkančius ekonominius ryšius su Rusija;
toliau plėtoti modernią kariuomenę, dalyvauti tarptautinėse taikos palaikymo ir atsako į krizes operacijose;
stiprinti Lietuvos oro erdvės stebėseną ir kontrolę, optimizuoti radarų tinklą ir visiškai įsijungti į NATO integruotą oro gynybos sistemą.s. Po Seimo rinkimų paaiškės, ar išsipildys ši jo prognozė.
Naujausi komentarai