„Susirinkome čia, nes Lietuvoje lankosi genocidu kaltinamos vyriausybės atstovas – užsienio reikalų ministras, kuris neigia genocidą, kuris neigia, kad žmonės yra marinami badu, nors tarptautinės žmogaus teisių organizacijos jau seniai kalba apie tai, kad Izraelis vykdo genocidą Gazoje. Taip pat vykdo nelegalią Palestinos okupaciją“, – BNS sakė 29-erių žmogaus teisių ekspertas Ajus Jurgaitis.

„Kaip šaliai, kuri yra nukentėjusi nuo okupacijos, yra tiesiog gėda didelė matyti, kad mūsų valdžios atstovai remia ir palaiko kitą valstybę, kuri vykdo okupaciją ir genocidą“, – teigė jis.

Į dvi grupes pasiskirstę mitinguotojai laiko plakatus „Kol Europa finansuoja Izraelis bombarduoja“, „Stop genocide“, „From Ukraine to Palestine occupation is a crime“, „One day everyone will have always been against this“, „Sankcijas Izraeliui“, „Let gaza live“, „Genocidas nėra dviejų pusių“, „Tai ne karas, ne konfliktas, o genocidas“.

Protestuotojai muša būgną ir skanduoja „Nuo kada Lietuva remia okupantą“, „Baikit bombarduot vaikus“, „Free free Palestine“.

Prie ministerijos taip pat stovi keli policijos ekipažai, kitų tarnybų pareigūnai.

Ir kai tie nusikaltimai vis dar vyksta, ir žmonės yra Gazoje marinami badu, į juos šaudoma.

Pasak A. Jurgaičio, tokie vizitai, kai „(Izraelio – BNS) vyriausybė kaltinama genocidu, karo nusikaltimais, nusikaltimais žmogiškumui“, vykti neturėtų.

„Ir kai tie nusikaltimai vis dar vyksta, ir žmonės yra Gazoje marinami badu, į juos šaudoma, kai žmonės ateina miltų pasiimti, kai vaikai miršta nuo bado – tai yra siaubingi dalykai, kuriuos mes visi savo telefonuose galim pamatyti. Tai tikrai nėra jokios priežasties, kodėl valdžios atstovai to nežinotų“, – kalbėjo vyras.

Į kariuomenę besiruošiantis eiti aštuoniolikmetis Jaroslavas BNS sakė protestuojantis, nes „vyksta genocidas, that's it (tai tiek – BNS)“.

L. Balandžio / BNS nuotr.

„Aš skaičiau postą (įrašą – BNS), kad pirmą Lietuvos pripažinimą, kaip nepriklausomos šalies antrą kartą, padarė Grenlandija. Todėl man labai nepatiko (Gintauto – BNS) Palucko pasisakymas, kad ką mes, lietuviai, padarysim, jeigu mes pripažinsim Palestiną. Nes čia yra tada susiję su Lietuvos istorija“, – kalbėjo jaunuolis. – „Mes esam maža šalis ir mes turim gelbėt kitas mažas šalis, kurios yra opresuojamos imperijos.“

Panašius reikalavimus vyriausybei išsakė ir A. Jurgaitis, kurio teigimu, net jei kitos valstybės pripažinimas neturėtų materialaus poveikio, tai parodytų Lietuvos vertybinę poziciją.

„Visų pirma, tai (iš valstybės tikimės – BNS) nebendradarbiauti su režimais, kurie vykdo tokius nusikaltimus. (...) Taip pat pripažinti Palestinos valstybę, kas yra pats paprasčiausias dalykas, kurį galima padaryti, ir prisidėti tuo pačiu prie to, kad tokie dalykai kaip okupacija ir etninis valymas nevyktų“, – sakė.

„(Tai – BNS) gal niekuo nepadėtų būtent sustabdyti vykstančius žiaurumus, bet bent parodytų poziciją, valstybės vertybinę, kad mums rūpi žmogaus teisės ir kad mes esame prieš okupaciją, kaip valstybė“, – pridūrė jis.

BNS kalbintas Jaroslavas pridūrė nesitikintis, kad URM pakeis savo poziciją, tačiau „svarbiausiai čia tiesiog parodyt, kad aš nesutinku su mūsų politine pozicija ir aš, kaip žmogus, kuris išrinko jus, turiu teisę pasakyt, kad ne, keiskit“.

Kaip rašė BNS, G. Saaro vizitas Lietuvoje vyksta Artimuosiuose Rytuose tvyrant įtampai, žydų valstybei tęsiant atakas Gazos Ruože bei anksčiau šį mėnesį Izraeliui ir Iranui po 12 dienų trukusio karo sutarus dėl paliaubų.

Europos Sąjungai nusprendus peržiūrėti bendradarbiavimo sutartį su Izraeliu dėl įtariamų žmogaus teisių pažeidimų Gazos Ruože, užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys praėjusią savaitę teigė, kad tokiems veiksmams laikas nėra tinkamas.

Briuselis ėmėsi veiksmų po to, kai ES užsienio reikalų ministrų susitikime didžioji dauguma iš 27 valstybių narių pritarė šiam žingsniui, siekdamos daryti spaudimą Izraeliui. Lietuva pasisakė prieš.

Kita vertus, Lietuvos diplomatijos vadovas pripažino, jog humanitarinės situacijos Gazos Ruože ignoruoti negalima.

Palestiniečių anklave besitęsiant Izraelio atakoms, Jungtinių Valstijų prezidentas Donaldas Trumpas (Donaldas Trampas) sekmadienį paragino siekti pažangos derybose dėl paliaubų žydų valstybės ir islamistų grupuotės „Hamas“ kare.

Sekmadienį Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu (Benjaminas Netanjahu) pareiškė, kad žydų valstybės pergalė prieš Iraną atvėrė ne vieną galimybę, įskaitant Gazos Ruože likusių įkaitų išlaisvinimą.

Izraelio ir „Hamas“ derybos dėl ugnies nutraukimo ne kartą žlugo dėl esminių nesutarimų sprendžiant, ar susitarime turėtų būti numatyta karo pabaiga.

Paskutinis Lietuvos ir Izraelio užsienio reikalų ministrų susitikimas įvyko 2023 metų kovą Izraelyje.