Oro kokybės Vilniuje duomenys yra patogiai pasiekiami gyventojų informavimo programėlėje KOVAS. Pagrindiniame lange viršuje nuolat rodoma oro kokybė pagal artimiausio sensoriaus duomenis, o norint išsamiau įvertinti situaciją skirtingose miesto vietose, galima pasinaudoti specialiu žemėlapio sluoksniu, kuriame matyti ir kitų stočių duomenys.
„Miestas valdo didelius duomenų masyvūs, kurie gali prisidėti prie geresnės vilniečių gyvenimo kokybės. Renkamės atvirai dalintis duomenimis ir ieškoti kuo patogesnių būdų juos pateikti visuomenei – taip programėlė KOVAS tampa vienijančia sistema, kurioje galima pasiekti su gyventojų saugumu susijusius duomenis“, – sakė Vilniaus meras Valdas Benkunskas.
Kaip elgtis padidėjus oro užterštumui?
Vertinant oro kokybę miestuose, dažniausiai yra kontroliuojami keturi pagrindiniai teršalai: kietosios dalelės (KD), azoto dioksidas (NO2) sieros dioksidas (SO2), anglies monoksidas (CO). Padidėjusi jų koncentracija gali apsunkinti kvėpavimą, dirginti kvėpavimo takus bei gleivinę, turėti įtakos kvėpavimo takų ligų išsivystymui.
„Vilniuje didžiausią įtaką oro kokybei daro automobilių tarša – ji sudaro apie 40–60 proc. visos mieste susidarančios taršos. Dėl miesto geografinės padėties teršalai linkę kauptis upės slėnyje, todėl tokie rajonai kaip Žvėrynas, Šnipiškės ir Senamiestis dažniau susiduria su didesne tarša iš vietinių šaltinių. Situaciją taip pat veikia meteorologinės sąlygos: esant sausiems, ramiems orams ir trūkstant kritulių, teršalai prasčiau išsisklaido. Be to, dalis taršos į Vilnių gali būti atnešama ir iš kitų regionų – oro tarša nepaiso valstybių sienų“, – sakė Emilis Tamošiūnas, Aplinkos apsaugos programų ir želdinių tvarkymo poskyrio vyriausiasis specialistas.
Kad būtų išvengta poveikio sveikatai, padidėjus oro užterštumui, kiekvienas gali imtis asmeninės apsaugos priemonių:
Planuoti dienos veiklas lauke pagal faktinį oro užterštumą, kurį galima stebėti programėlėje KOVAS pasirinkus tinkamą žemėlapio sluoksnį.
Laiką leisti uždarose patalpose. Jeigu to neišeina padaryti, svarbu būti toliau nuo matomų taršos šaltinių (judrių gatvių, rūkstančių kaminų, vietų, kuriose jaučiamas specifinis kvapas).
Užsidaryti langus, lauke dėvėti apsauginę kaukę, jeigu yra skelbiamos tokios rekomendacijos.
Atsisakyti fizinio aktyvumo – sporto ir fizinio darbo lauke, visuose švietimo – ugdymo įstaigose nutraukti kūno kultūros pamokas lauke.
Sensoriai išsidėstę visame mieste
Vilniuje oro kokybė yra stebima keturiose automatinėse oro kokybės tyrimų (OKT) stotyse, išsidėsčiusiose visame mieste bei yra skirtos stebėti skirtingus parametrus.
Pavyzdžiui, Lazdynų ir Senamiesčio stotys yra įrengtos toliau nuo įvairių taršos šalinių ir atspindi miesto foninę taršą, o Žirmūnuose netoliese Kareivių ir Kalvarijų g. sankryžos – stebima transporto įtaka miesto oro kokybei. Savanorių pr. stotis apima tiek vieną, tiek kitą aspektą, nes yra įrengta tarp gyvenamųjų namų, bet netoli intensyvaus eismo gatvės. Šios OKT stoties matavimų rezultatams nemažą įtaką gali turėti netoliese esančios pramonės ir energetikos įmonės.
Realaus laiko oro ir dalis triukšmo taršos sensorių taip pat yra įrengti 25 skirtingose miesto vietose – tiek prie judresnių gatvių, tiek mokyklose. Šie duomenys atsispindi ir oro kokybės žemėlapio sluoksnyje programėlėje KOVAS.
„Oro kokybė skirtingose miesto dalyse gali reikšmingai skirtis. Tai lemia tiek geografiniai ypatumai, tiek tai, kas vyrauja toje teritorijoje: pramonė, miesto transporto arterijos ar priešingai – parkai, gyvenamieji namai, pėsčiųjų zonos“, – komentavo E. Tamošiūnas.
Naujausi komentarai