Parlamentas ketina išreikšti poziciją dėl Vilniaus sporto rūmų – ten nori matyti kongresų centrą

Už tokį Seimo nutarimo projektą po pateikimo balsavo 68 Seimo nariai, keturi buvo prieš, 16 politikų susilaikė. Toliau jį svarstys komitetai. Vyriausybės išvados nutarta neprašyti.

„Gerbiami kolegos Seimo nariai, siūlomu nutarimu šiandien svarstome ne tik pastato likimą, tai nutarimas ne apie finansus, ne apie betoną, tai nutarimas apie vertybes“, – pristatydamas projektą sakė socialdemokratas Šarūnas Birutis.

„Mes sprendžiame, kaip valstybė turi elgtis su savo istorija, kaip ji sugeba suderinti pagarbą mirusiesiems, atsakomybę gyviesiems ir pareigą ateities kartoms“, – teigė jis.

Anot politiko, 1971-aisiais pastatyti Vilniaus koncertų ir sporto rūmai tapo viena jautriausių temų Lietuvoje.

„Tai vieta, stovinti buvusių Šnipiškių žydų kapinių teritorijoje. Todėl ši tema reikalauja ne emocinių šūkių, o brandos ir atsakomybės. Ir pirmiausia turime labai aiškiai pasakyti: niekas čia nesiūlo atkurti koncertų salės, niekas nesiūlo triukšmingų renginių ar komercinio pramogų centro“, – pabrėžė parlamentaras.

Pagal Seimo nutarimo projektą, Vyriausybei siūloma įgyvendinti 2015 metų birželio 9 dienos nutarimą „Dėl Vilniaus koncertų ir sporto rūmų rekonstrukcijos ir pritaikymo kongresams, konferencijoms ir kultūriniams renginiams projekto pripažinimo valstybei svarbiu projektu“.

Seimo Kultūros komitetas savo ruožtu turėtų sudaryti darbo grupę, kuri iki rugsėjo 1 dienos parengtų būsimų Kongresų rūmų patikslintą funkcijų projektą, o Kultūros ministerija pasirūpintų, jog rūmai būtų paskelbti nacionalinės reikšmės valstybės saugomu kultūros paveldo objektu. Dabar jie turi regioninės reikšmės saugomo objekto statusą.

Seimo Kultūros komitetas savo ruožtu turėtų sudaryti darbo grupę, kuri iki rugsėjo 1 dienos parengtų būsimų Kongresų rūmų patikslintą funkcijų projektą.

Pagal projektą, Kultūros ministerijai taip pat siūloma paskelbti kūrybinį konkursą rūmų teritorijoje sukurti memorialą bei ekspoziciją, skirtus buvusių Vilniaus žydų Šnipiškių senųjų kapinių atminimui bei istorinės Sąjūdžio veiklos įamžinimui.

Vilniaus miesto savivaldybė būtų paraginta prisidėti prie projekto įgyvendinimo.

Pasak Š. Biručio, pagal anksčiau patvirtintą projektą rekonstruotuose rūmuose būtų sukurtos konferencijų erdvės, biblioteka, kultūros ir informacijos centras, Atgimimo ir Sąjūdžio ekspozicijos, žydų istorijos memorialinė ir edukacinė erdvė.

„Ir visa tai be koncertinės funkcijos, pagarbiai laikantis tarptautinių įsipareigojimų ir nejudinant grunto kapinių teritorijoje“, – akcentavo jis.

Buvęs kultūros ministras tvirtino, kad ši Sporto rūmų veiklos koncepcija buvo suderinta su vietos ir tarptautinėmis žydų organizacijomis.

„Taigi šiandien mes nekalbame apie konfliktą su žydų bendruomene, mes kalbame apie galimybę kurti bendrą susitarimo projektą, įvykusį susitarimą“, – sakė jis.

Anot parlamentaro, finansuoti projektą būtų galima įsteigiant specialų Atminties ir kultūros fondą. Į jį lėšos suplauktų iš Lietuvos valstybės biudžeto, Europos Sąjungos kultūros ir paveldo programų, pasaulio litvakų bendruomenių, mecenatų.

„Tai galėtų tapti ne vien valstybės projektu, tai galėtų tapti tautos projektu, projektu, kuris sujungia lietuvius ir litvakus, projektu, kuris jungia istoriją ir ateitį, projektu, kuris parodytų, kad Lietuva geba neslėpti sudėtingos praeities, o ją civilizuotai ir pagarbiai įprasminti“, – tvirtino Š. Birutis.

Buvusi premjerė konservatorė Ingrida Šimonytė sakė, kad kongresų centrui pritarė tik dalis žydų bendruomenės.

Jos teigimu, didelė dalis žydų atstovų jam priešinasi, o kaip kompromisas buvo sutarta, jog rūmai bus pertvarkyti į Lietuvos žydų istorijos memorialą.

„Žinoma, aš negaliu jums šito uždrausti, čia yra jūsų pasirinkimas, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad tokie dalykai turi geopolitines pasekmes“, – sakė ji.

BNS rašė, kad diskusijos, ką daryti su 1971-aisiais statytais Sporto rūmais, tęsiasi daugiau nei dešimtmetį – nuo 2015-ųjų, kai pastatą iš bankrutavusios Ūkio banko investicinės grupės ir bendrovės „Žalgirio sporto arena“ perėmė Turto bankas.

Tuomet šioje vietoje svarstyta įrengti konferencijų centrą, tačiau objekto rekonstrukcijos projektui pasipriešino kai kurios žydų bendruomenės – kompleksas yra senųjų žydų kapinių teritorijoje, kurios čia veikė nuo XVI amžiaus. Judaizmo dogmos griežtai riboja žydų kapų judinimą.

Vėliau svarstyta vietoj apleistų Sporto rūmų įkurti Lietuvos žydų istorijai skirtą muziejų ar memorialą.

Šiuo metu Vyriausybei vadovaujanti socialdemokratė Inga Ruginienė iš pradžių palankumą reiškė konferencijų centro idėjai, tačiau vėliau šią idėją įvertino kaip ekonomiškai netikslingą.

Ekonomikos ir inovacijų ministerijos teigimu, Sporto rūmuose įmanoma įrengti tik dalį reikalavimus atitinkančių erdvių, trūktų parkavimo vietų, o rekonstrukcijos kaštai būtų sunkiai prognozuojami.

I. Ruginienės Ministrų kabineto vertinimu, pastatas sostinės centre galėtų virsti žydų memorialu, šioje vietoje taip pat pagerbiant įvairius įvykius, atvėrusius kelią Lietuvos nepriklausomybei. Be kita ko, kompleksas turėtų atitekti Vilniaus savivaldybei.

Tačiau tokia pastato likimo vizija netenkina dalies socialdemokratų.