PAVELDOSAUGININKAI IŠBRAUKĖ P. CVIRKOS PAMINKLĄ IŠ KULTŪROS VERTYBIŲ REGISTRO

Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba antradienį išbraukė sovietmečio rašytojo ir politinio veikėjo Petro Cvirkos paminklą iš kultūros vertybių registro.

Kaip BNS sakė Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras, tokį sprendimą priėmę ekspertai antradienio popietę dar svarsto klausimą, ar į registrą įtraukti patį sostinės centre esantį P. Cvirkos skverą.

„Paminklui statusas nuimtas – pasiūlyta dar savaitė, kol viską įteisins registre. Vyksta intensyvi diskusija dėl skvero“, – BNS sakė V. Bezaras.

Sprendimą lėmė ir ministro pakeisti kriterijai

Anot jo, pagrindinis ekspertų argumentas išbraukti paminklą iš kultūros vertybių registro buvo kultūros ministro Simono Kairio liepą pakeisti vertybių vertinimo kriterijai, papildant, kad apsaugos statusas negali būti suteikiamas kūriniams, skirtiems asmenims, kurie prisidėjo prie gyventojų represijų organizavimo. Iki šiol kriterijuose buvo įvardijami tik nacistinės Vokietijos, Sovietų Sąjungos partijų vadovai. 

„Antroji priežastis buvo pateiktas Gyventojų genocido centro išaiškinimas apie Cvirkos biografiją“, – tvirtino V. Bezaras.

KPD vadovas informavo, kad už paminklo teisinės apsaugos panaikinimą balsavo penki vertinimo tarybos nariai, du – prieš.

Anot jo, teisinės apsaugos panaikinimas savaime nereiškia sprendimo nukelti paminklą. Jis tikisi, kad Vilniaus savivaldybė sprendimus priims pasitarusi su miesto bendruomene ar savivaldybės taryba.

„Buvo ir kitų nuomonių iš rašytojų sąjungos, dailės istorikų ir kitų. Aš tikrai neturiu išankstinės nuomonės: galima ir vienaip, ir kitaip daryti – ir palikti, ir nukelti, perkeliant, pavyzdžiui, į Nacionalinės dailės muziejų, kur būtų ekspozicija. Nes pats paminklas yra vertingas, tai yra Juozo Mikėno darbas, Mikėnas prieškaryje yra pelnęs apdovanojimus Paryžiaus pasaulinėje parodoje“, – kalbėjo V. Bezaras.

Jo nuomone, paminklas bet kuriuo atveju turėtų likti Vilniuje, o ne „nueiti į kokias nors Vilniaus erdves“.

O jei būtų nuspręsta palikti, su informacine medžiaga, lentomis, galų gale – tam tikrais akcentais, galima parodyti tą Cvirkos, kaip asmenybės, tragediją, kuo gali baigtis, jei žmogus kolaboruoja“, – poziciją išsakė jis.

Skverą planuojama saugoti

Anot jo, nors ekspertai buvo linkę pritarti, jog P. Cvirkos skverui būtų suteikta iki šiol neturėta teisinė apsauga, galutinis sprendimas dėl skvero įtraukimo į vertybių registrą suteikimo atidėtas savaitei – diskutuojant dėl vertingųjų savybių, daugiausiai dvejonių sulaukė želdynų klausimas.

„Taryba nusprendė, kad reikalingos tam tikros pataisos dėl vertingųjų savybių įvertinimo, kad skveras nebūtų stagnacijos formoje, nes jį reikės rekonstruoti. Bet bendri principai –  skveras visa savo apimtimi tampa saugomu regioniniu lygmeniu, t. y. ne vietiniu, o aukštesniu. Vertingosios savybės yra jo planavimas, reljefas ir tam tikri želdinai. Bet būtent aprašant želdinius padaryta klaidų, taip pat dėl takų sistemos. Tai turi ištaisyti, po savaitės posėdis vyks toliau“, – pasakojo V. Bezaras.

Nepriklausomų ekspertų taryba svarstė kultūros ministro Simono Kairio bei Vilniaus miesto savivaldybės prašymus. Sostinės meras Remigijus Šimašius pageidautų į registrą įtraukti patį P. Cvirkos skverą, kaip „charakteringą neoklasicizmo stilistikos pavyzdį“.

P. Cvirkos paminklo nuėmimo šalininkai remiasi Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro 2019-ųjų išaiškinimu, kad rašytojas ir politinis veikėjas P. Cvirka savo politinėje-visuomeninėje veikloje aktyviai kolaboravo su okupacinės sovietinės valdžios struktūromis, o jo kolaboravimas sukėlė didelių ir žalingų pasekmių Lietuvos valstybės bei jos piliečių likimui.

Norintieji išsaugoti paminklą skvere teigia, kad siekis beatodairiškai naikinti sovietinį paveldą niekuo nesiskirtų nuo sovietinės cenzūros, o P. Cvirkos literatūrinis talentas turi būti įvertintas ir atskirtas nuo politinės veiklos.